Posts tagged ‘barakas’

sausio 30, 2011

Už Sibiro kalnų

Et, šiek tiek alaus, sesijos pabaigos dovanotas laisvas laikas vakarais ir kambaryje gimsta nauji muzikiniai šedevrai. Totali improvizacija vidurį antradienio nakties. Kaimynas sakė, kad “blet beveik kai sel`as.” O mes sakom: “už sibiro kalnų….” ir dedikuojam už kalnų likusiom moterims…

rugsėjo 18, 2009

Jis vagis!

Praeitą savaitę vidury dienos nuo pat „barako“ pagrindinio įėjimo ilgapirščiai nušvilpė kaimynės dviratį. Ilgapirščiai tai ne fiziologinis nukrypimas, o toks gyvenimo būdas, sunki kleptomanijos forma. Siaubingas pyktis suėmė visus. Vėliau pastebėjau jog bendrabučio skelbimo lentoje skelbiasi dar keli panašaus likimo žmonės. Kažkoks košmaras. Taip ir laikau savo Heraklį balkone, baisu į miestą išriedėt. Heraklis tai mano dviračio pavadinimas, o ne juokingas dėdė iš televizoriaus. Pagalvojau jog reiktų nusipirkti itin gerą spyną, pasak pardavėjų, sunkiai įveikiamą net ir gerai pasikausčiusiems durnapirščiams. Ir ką gi šiandien pamačiau mieste? Ogi dviračio ratas prirakintas neįveikiamąja spyna prie stulpo, o pats dviratis….dingęs. Pamaniau gal aš kažko nesupratau, gal tai vienratis, tačiau jei tai ir vienratis tai jis baisiai nepatogus ir kvailas. Šį eksponatą galite pamatyti prie Šv.Onos bažnyčios. Bandžiau guost save, galbūt tai menas, bandymas atkreipti dėmesį į šitaip masiškai vagiamus dviračius. Vargu… Tiesa, džiugu jog barako administracija ėmėsi veiksmų. Apstulbau pamatęs jog dviračių laikymo aikštelė nuo šiol bus aptverta geležine tvora ir raktuotomis durimis. Pagarba administracijai! Taip pat planuoju keliaut pas geruosius policininkus ir ištatuiruoti savo dviratį kažkokiu ten apsaugos kodu. Gal padės, bus ramiau. Jūs irgi taip darykit ir nenaudokit juokingų spynų, kurias su nagų žirklėmis perkirpti galima. Ir valgykit obuolius!

rugsėjo 17, 2009

Everybody knows you cried last night

Šiandien grįžau iš paskaitų ir dar lifte išgirdau jog kažkas klauso Queenų. Iš pradžių įtariau vieną kambarį, po to kitą ir galiausia supratau kad neįtikėtinais būdais tą milžinišką garsą skleidžia kambariokas. Po to jis užgrojo štai ką:

šita daina man baisiai patiko ir klausau ją vėl ir vėl. Tiesa, norėjau įspėt visus kaimynus, kambariokas sugalvojo kaip pajungt gitaros kubą ir kompo kolonėles į vieną krūva…nuo šiol mūsų kambarys muzikos klausys TIKRAI GARSIAI 🙂 che

rugpjūčio 14, 2009

111,1 km dviračiu…

Tokius skaičius parodė mano spidometras sekmadienį kai pasiekiau savo negimtą baraką. Taip, rimtam dviratininkui tokie skaičiai yra juokingi, bet man šis atstumas atrodo pakankamas. Antrą kartą gyvenime viršijau 100km ribą minant dviračiu vieną dieną. Buvo įdomu, smagu, linksma, žaisminga, faina ir truputį sunku. Sunkumas prasidėjo nuo kokio 88 kilometro kai baisiai smarkiai suskaudo kelio sąnarį. Bet nieko, kol tuoksiuos sugis. Eilinį kartą įsitikinau kad mano „miesto dviratis“ nėra koks nors „kelionių dviratis“ ir minant tokius atstumus prisideda papildomas vargas, bet nieko, prie to irgi pripratau. Pagalvojus kiek tam dviračiui teko patirti jį galima būtų perkrikštyti ir į „miško dviratį“ bei į „vandens dviratį“.  Visgi smagiausia kelionėje yra maisto pertraukėlės kada gali išgriūti pievoje, iškelti kojas aukštyn poilsiui bei prisikimšti sumuštinių ar dar kokio nors kramtomo gėrio. Taip pat smagu susitikti kitus dviratininkus bei draugiškai susimojuoti, ech likimo broli, kur tu leki…

Vasara1

read more »

rugpjūčio 4, 2009

Persikrausčiau

Va. Naujiena paskelbta. Aš persikrausčiau. Kai pradėjau studento gyvenimą sostinėje gyvenamąją vietą keičiu lyyyyygiai kas du metus. Tai jau trečia mano pašiūrė. Visai miela. Mažoka bet miela. Truputį nekvepia nes kartu gyvens ne tik Tomas, bet ir draugas pelėsis. Kita vertus mes prie to jau pripratom. Taigi va, apgalvojau kad per visą tą laiką turėjau 6 kambariokus. Oooooooooooooj kokie visi skirtingi ir visi savotiškai įdomūs arba ne. Ooooooj : ) netgi oooooooooooooojojojoj : )

Ps. ooooooooooooooooooooooooooooojojooooooooooj

balandžio 7, 2009

Prigautas!

Šiandien, maždaug penktą bakalaurinio darbo rašymo valandą, pagalvojau bleeeeeemba noriu atostogų…bet rimtai. Liko pora mėnesių iki universiteto baigimo ir kaip niekad noriu viską mest. Manau tai normalu. Bet tuomet prisiminiau savo kambarioką, kuris šiuo metu yra kažkur Prancūzijoj, tūsinasi Boby Dylano koncerte ir planuoja važiuot į Olandiją ir ir ir JAM ATOSTOGOS!!!TAIP NEGALIMA!TEISYBĖS NĖRA!

ir linkėdamas jam geriausios kloties viešai dar labiau išviešinu jo fantastiškąjį portretą :))))))) čia kaip toje patarlėje “nusifotografuok vieną kartą šikdamas ir ta nuotrauka persekios tave visą gyvenimą” (razinikistaniečių liaudies lobynas).

Tomas medituoja

o šios nuotraukos moralas, gūdžiais 2008 metais kuomet ji buvo sukurta, toks: gerbiamasis one.lt ir kitų pažinčiasvetainių lankytojau- ŠTAI KĄ REIŠKIA IŠTIKRŲJŲ PRIGAUTAS (orig.prigawtaz).