Posts tagged ‘bloga aura’

12 birželio, 2013

Praeinam, dujos štai ten, ponios ir ponai. 3x Krokuva

Treti pusryčiai. Šalia sėdintys kinai nekalba su niekuo. Kaip ir aš. Tik kitaip nei aš jie trise, o aš vienas. Jie nekalba tarpusavyje, o aš su savimi kalbu nuolatos. Aprašytuoju momentu su savimi kalbėjau apie kinus, kurie nekalba su niekuo. Kaip ir aš. Tik kitaip nei aš jie trise, o aš vienas. Jie nekalba tarpusavyje, o… Prakalbo! apie obuolius ir bandeles.

Paskutiniame sakinyje įvelta ir šiokių tokių spekuliacijos elementų, nes obuolį ir bandelę pasiėmiau aš, jie galėjo kalbėti ir apie sūrį bei sveikatą. Tai tikrai nedaro įtakos mano tolesnei dienos eigai. Didesnę įtaką padarė 1943 m. išspausdintas straipsnis „Žmogaus motyvacijos teorija“. Pasistiprinęs, aklai klausydamas Maslow ir jo straipsnio, pasistiprinu ir keliais puslapiais Borowskio rašinių apie tuos pačius 1943 m. tik apie kiek kitokią motyvaciją Aušvico stovykloje. Nusprendžiu tučtuojau ten nuvažiuoti. Ši idėja ne tokia jau kvaila kai esi Krokuvoje, mat užtenka nuvykti į autobusų stotį ir vietiniu autobusu, lyg iš kokios Utenos į Rokiškį, gali ten lengvai nukakti. Kai esi aukštas žmogus tai kakti tenka ir sunkiau.  Kalbu apie nepatogias sėdynes ir Pūko Polska radijo analogą. Radijas su ūgiu neturi nieko bendro.

Autobusas

read more »

29 rugsėjo, 2009

Kvapų terapija

Oh ja, visgi tiesa gyvenime egzistuoja…bet apie viską nuo pradžių.

Ir kur gimsta pačios įdomiausios istorijos? (ps. įdomumas įdomumui nelygus, arba įdomumas įdomumui neįdomus). Įdomiausi dalykai vyksta autobusuose mielieji. Tikrai taip. Tarpmiestiniai autobusai yra istorijų kalvė. Ypač jei pataikai į tokį tarpmiestinį autobusą kuris tampa ir tarp-kaiminiu autobusu. O jau žmonių įvairumas. O jau kvapų įvairumas. Kaip visada aš nenoriu nieko įžeisti, bet kvapų terapija yra toks subtilus dalykas apie kurį kalbėti reikia, nes kitu atveju gali apsivemti. Taigi keliavau. Keliavo ir kiti žmonės. Jie keliavo arčiau nei keliavau aš, bet tie žmonės pasirodė meniškos sielos ir autobuse nusprendė palikti dalelę savęs. Taip taip jie nusprendė palikti savo kvapą. Kai vyrai šviežiai parūko, ir tikrai ne mėtinių cigarečių, prieš tai dar būna gėrę kelias savaites ir vargu ar tokiais gyvenimo tarpsniais jiems rūpi praustis – kvapas būna nenusakomas. O jeigu tokie vyrai 5? Ir vienas iš jų visgi suvokia savo kvapo absurdiškumą ir bando jį sunaikinti….deja ne prausimu, o nenusakomu kiekiu sunkiai nusakomo kvapo kvepalų (ps.kvepalų terminą siūlyčiau pakeisti terminu „smirdalai“). Hrrrrrr…..buvo dvi akimirkos kuomet maniau jog apsivemsiu….

Prie ko čia tiesa, likimas, gyvenimas ir pan.? Apsėstas baisiausio nepasitenkinimo aplinkiniais prieš paskaitas nusprendžiau atsigauti, nusiprausti ir nusiskusti barzdą… O tada likimas nepašykštėjo man dovanos. Losjonas po skutimosi nusprendė iškrėsti man pokštą ir purkštelėjo nenusakomą kiekį kvapų….. mano paties kvapas mane erzino ir trigdė. Jaučiausi kaip provincijos gražuolė pranešanti apie save kvapu, kuris jaučiamas maždaug 15 metrų spinduliu. Tapau lygiai tokiu pačiu kuriais baisėjausi dieną…

Ir kai gerai pagalvoji apie visą tą nepasitenkinimą aplinkiniais, pajautrėjusią uoslę ir kitus dalykus, nejučia susimąstai, o gal visgi egzistuoja ir vyriškasis PMS atitikmuo…tai vat tokia liūdnai retoriška gaida užbaigsiu šį kvapnųjį įrašą…