Posts tagged ‘Bukareštas’

rugpjūčio 29, 2012

Paskutinė naktis vyko po laiptais (kelionės užrašų knygutė)

Miegam nebe daug. Nėra kam taupytis. Paskutiniai pusryčiai buvo vakar. Šiandien post-paskutiniai pusryčiai. Liekanų naikinimas.

Paskutinės minutės kelionė į miestą ir lauktuvių medžioklė. Paskutinę minutę perkam vyną ir striukę iš skuduryno. Sunku paaiškinti kodėl, tie kas supranta, tie supranta. Aliuzija į 1993 metų bulviakasį gaunasi ypač vykusi. Ir rimtų dalykų aptarimas nerimtais balsais.

read more »

Reklama
gegužės 16, 2012

Bukareštas – Suceava (kelionės užrašų knygutė)

5.30. Rytas. Jau rytas. Tamsu. Einam? Ar verta? Ne. Bet eikim. Eidami tylime. Aš miegu. Karolis irgi. Abejoju ar spėsim. Tokioje būsenoje abejoju ar einam. Abejoju savo egzistencija. Abejoju, vadinasi egzistuoju.

Rytinė saulė svarbu, bet dar svarbiau lempos. Man lempos nesvarbu. Na gal. Šiek tiek. Iš solidarumo. Visgi spėjam. Koks viso to tikslas? Toks (spausti ant žodžio “toks“).

Vietinis nevietinis rašė apie tramvajų nr.1. Legenda ir visuomeninio transporto maršruto schema byloja, jog vienetukas apsuka aplink visą miestą. Tokiu uždaru ratu. Ne centru. Rajonais. Visur Fabijoniškės, šiek tiek Lazdynų ir Karoliniškių.

read more »

gegužės 8, 2012

Inkubatorius – Zara – Parlamentas – Inkubatorius (kelionės užrašų knygutė)

(1 dalis čia)

Atsikėliau pirmas. Pirma ir vienintelė kelionės diena su tokiu titulu. Prizas: karštas vanduo duše. Antros, trečios, ketvirtos ir penktos vietos laureatams teko šaltas dušas. Abiprasmiškai taiklus teiginys.  Apsimečiau, bet neužjaučiau. Niekas nekaltas.

Vaikystės Mantas apsiverktų, bet pusryčiams teko sausainiai Gaidelis, Kinder šokoladas ir džiovintos datulės. Suneštinis balius. Paskutiniai kelioninių kišenių likučiai. Nepatenkintų nebuvo. Arba patenkintų buvo. Kaip kas labiau mėgsta.

Jėgų matuoklis fiksavo ~70 proc. nūdienos jėgų. Pirmajam pasivaikščiojimui po Bukareštą pats tas. Ypač kai išsikeli blankų tikslą: pasivaikščioti po senamiestį. Ta proga iki senamiesčio likus 100 metrų pasukome į priešingą pusę. Naujamiesčiu tos pusės nepavadinsiu. Į kairę nuo Zaros.

read more »

gegužės 3, 2012

Vilnius – Praha – Bukareštas (kelionės užrašų knygutė)

Antra Velykų diena. 2:40 skamba žadintuvas. Priimu tai kaip įžeidimą. 3:05 išeinu iš dušo. Skambina. Atsiliepiu. Vėluoju. Keista kur nors vėluoti tokiu paros metu. Bet įmanoma. Raginimai skubėti mane dar labiau lėtina.

Miestas dar nemiega arba jau nemiega. Greičiausia dar. Vilniečiai švenčia Velykas savo gimtuose miestuose. Vokiečių gatvėje vieni ispanai. Jie irgi švenčia. Iki Rotušės mane lydi dainomis. Ir skardžiu juoku. Pietietišku. Dainomis labiau.

Taksi jau laukia. Matau, kad taksometro skaitiklis sukasi. Nuo Žirmūnų iki Rotušės jau prisuko ir sėkmingai sukasi toliau. Karolis tiesia ranką pasisveikinimui ir tiesia kitą ranką su alumi. Nieko neklausęs išgeriu. Pasirodo tai ypač lietuviška – išgerti prieš kelionę. Nauji ekipažo nariai nustemba bet geria alų be klausimų. Šaknys yra šaknys. Nustebimas prieš geriant nemokamai kišamą alų – intelektualumo požymis.

Netrukus padalinamos prizinės vietos konkurso “Kieno lagaminas sunkiausias“ nugalėtojams. Užimu prizinę 3-ią vietą. Lėktuvas sukelia įtarimų. Ypač užrašas ant šono: “Čekoslovakijos avialinijos“. Visa penkių asmenų komanda gauna visą 13 eilę. Apsimetame, kad netikime prietarais, bet tokia informacija ramumo neprideda. Ramumo prideda lengvas skrydžio supimas. Nusileidus pasiaiškiname dėl užrašo ant lėktuvo. Tobula stiuardesės anglų kalba išnyksta ir skęsta įvairių žodžių vintage, rebranding mišinyje. Prahos oro uoste kito “Čekoslovakijos avialinijų“ lėktuvo nėra. Keistas rebdrandingas. Vienareisis.

5 valandų persėdimas įprasminamas Prahos aplankymu. Atvirukuose esantys vaizdai egzistuoja. Patikrintas faktas. Kaip ir coffe-museum-wc trys viename įstaiga prie Karolio tilto. Gudru. KČ skleidžia bizūno garsą ir dovanoja mums kavos, obuolių, bandelių. Nedovanoja baudos už važiavimą zuikiu. O turėjo. Kontrolė dovanojo adrenalino, bet ne zuikio garbės raštus. Velykos.

read more »

balandžio 8, 2012

Prieš kelionę

Kuprinė pusiau sukrauta, likusius daiktus susidėsiu ryte. O gal reiktų sakyti naktį? Taksi link oro uosto pajuda apie 3 val. tai turbūt jau rytas. Ankstyvas. Liko vos kelios valandos miego, o miego nesinori. Velykos. Tokios keistos buvo. Pora valandų autobuse klausant Pūko. Vilniaus autobusų stotyje visi absoliučiai girti. Bet jie niekur nekeliauja. Bent jau fiziškai tai tikrai. Rytoj šeštą ryte būsiu Prahoje. Keistas miestas, paskutinį kartą į jį atvykau ketvirtą ryte. Apsauga ant suoliukų stotyje miegoti neleido, teko džiaugtis miegu parke. Po pusryčių Prahoje laukia poros valandų skrydis į Bukareštą. Pirmoji stotelė beveik trijų savaičių kelionėje po Rumuniją. Pasiėmiau dvidešimt juostelių, dvejas kelnes, kalną kitų daiktų, tik knygos dar neišsirinkau. Ji neturėtų būti persunki. Visomis prasmėmis. Linkiu sau sėkmės.