Posts tagged ‘darbas’

18 liepos, 2012

Dienos horoskopas

It žaibas paplito žinia apie atsilaisvinusią puikią darbo vietą: „ieškomas kūrybiškų astrologinių tekstų rašytojas“. Gal domina?

Sutapimas ar ne, bet palankus Merkurijaus ir Saturno tranzitas sudarė puikias sąlygas preciziškai tikslaus horoskopo gimimui. Vakare pasitikrinkit ir parašykit, kad buvau 100 proc. teisus numatydamas šios dienos įvykius.

Avinas

Šiandien Jūs iš lovos išlipote ne ta koja. Grįžkite ir pakartokite procedūrą iš naujo. Palankus metas vykdyti archeologinius kasinėjimus. Saugokite šeimą. Jeigu jos neturite – tučtuojau sukurkite.

Jautis

Šiandien venkite laiptų. Galimos traumos, atimančios galimybę žaisti Olimpinėje rinktinėje. Palankus žodis „mečetė“, vartokite kuo dažniau. Stenkitės kuo rečiau šlapintis jūroje – tai blogą lemiantis ženklas.

Dvyniai

Galite sulaukti spontaniško skambučio iš STT.  Stenkitės pieštuką laikyti tik kairėje rankoje, tai geras ženklas. Palankus metas guašo pirkimui ir Kartografijos studijų pradžiai.

read more »

18 gegužės, 2010

Apie kelionę į darbą

Šiandien prigąsdintas, pribaugintas, šantažuotas ir apgautas Lietuvos sinoptikų, po ilgos pertraukos, palikau dviratį Heraklį namuose ir į darbą keliavau smirdobusu arba troleikvapiu. Važiuodamas prisiminiau savo jaunas dienas, kaip kelias savaites visur ir visada minu minu minu. Taip pat prisiminiau kaip penktadienį traukiau link ŠMC ir mėgavausi lengvu pavasario lietumi, kartais pasislėpdamas po vienu ar kitu tiltu. Susiejęs esamą patirtį su nesenais prisiminimais padariau neįtikėtiną išvadą – geriau jau šlapsiu ir taškysiu (red. vandenį iš po ratų) negu smirdėsiu ir trūnysiu troleibuse. Aleliuja.

Ps. O Tu ar žinai koks slėgis tavo padangose?

10 gruodžio, 2009

Darbo diena prasidėjo…

Šiandien sukanka lygiai 4 dienos kaip aš kiekvieną rytą keliauju į darbą. Sunkiai keliauju. Visgi miegas toks gudrus procesas, prie kurio greit priprantama ir lėtai atprantama. Pripratau kaskart miegot iki 12 tai dabar ir kovoju su savimi kai reikia keltis 6:23. Atsikeliu. Bet labai sunkiai.

Keista buvo pamatyt tikrą gyvenimą, pamatyt tai, jog žmonės yra aktyvūs jau tada kol kiti sapnuoja penktą sapną. Rytiniai troleibusai su piktais žmonėmis ir dar piktesniais kitais žmonėmis nesuteikia didelės vilties jog dienos pabaiga bus linksma. Bet kartais būna. Taip pat nelabai linksma po darbo važiuoti tiesiai į paskaitas, be jokių pietų ir vietoj to gaut didelę dozę dėstytojo siunčiamo intelektinio (arba ne) užtaiso (arba ne). Vieną dieną gavau, kitas dvi negavau. Po to tikrai mažokai ko norisi. Dažniausia tie norai primena kokia gyvuliška to žmogaus prigimtis: paėst, pagert, nusipraust ir …..

Ką aš visu tuo noriu pasakyt? Mažai ką. Gal tik tą, jog nebepildau savo tinklaraščio ir kurį laiką taip ir bus, nes fiziškai nebesugebu to padaryti, organizmas nespėjo prisiadaptuoti prie pasikeitusių, ekstremalesnių sąlygų.  Net ir dabar jaučiu jog dar dešimt minučių ir nebeatlaikysiu. Turbūt eisiu miegot tuoj pat. O ką? Kartais galima pagyvent taip kaip gyvena penkiamečiai. : )))

Ta proga, nors ir ne šiandien, tačiau atsiminiau seną gerą dainą, kuri kažkada buvo buto (kartu su visais kambariokais) himnu, tais gūdžiais pirmakursiškais metais. Daina skamba šitaip: LMP- Darbo diena