Posts tagged ‘Daugpilis’

19 liepos, 2012

Dviračiu po Lietviją (II dalis)

Ryte žadintuvo funkciją atliko ventiliacijos anga. Ventiliacijos angos plastmasinis dangtis laisvu kritimu ir skausmingu smūgiu į koją nusprendė pažadinti iš saldaus miego. Gal ir gerai. Laikas lėkt.

Nusiperkame dviračiui reikalingų atsarginių detalių ir pavalgome parke. Detalių perkame akivaizdžiai per daug. Dviračių remontas baigiasi įstatant į juos Latvijos vėliavėles. Štai taip. Kavinė ir viešnamis yra pakankamai svarūs objektai, tad pats metas judėti į Zarasus.

Judame ir keiksnonajamės. Aukštaitija yra Aukštaitija. Kalnija. O blogiausia, kad maudytis progų nėra, tik beveik jau atvykus. Išnaudojam tą “beveik jau atvykus“. Medumi kaimas visai ne saldus.  Nors ežeras ir puikus, bet vietiniai įtartini. Vienas prakutęs, su naro kostiumu. Kiti pagėrę, su raudonom nosim. Vaiko dviratis papuoštas Georgijaus juosta. Latvijoje. Vaiko!

Nieko nebus. Ledų ir į tėviškę. Latvijoje labiausia džiugina ledų kainos. Ir Zarasai.

read more »

17 liepos, 2012

Dviračiu po Lietviją (I dalis)

Сколько велосипедов? Cорок? Jooo majooo…nusikeikė švariai nusiprausęs, išlygintą aprangą vilkintis traukinio darbuotojas. Rankoje suko traukinio visraktį, nors nė karto jo nepanaudojo. Nebent slapta, kitiems nematant. Vis paklausdavo, tai kur mes lipsim…

Visagine buvau antrą kartą. Dviračiu pirmą. Važiuodamas pušynu gali įsivaizduoti ką tik nori. Pvz. Druskininkus. Kažkodėl pagalvojau apie Kretingą, nors ten net nesu buvęs. Esu išlipęs iš traukinio. Tiek nesiskaito.

Visaginas, tai ateities miestas su praeities aura. Kažkoks ištisas retrofuturizmas. Ypatingą žavesio audrą sukėlė kosminės vaikų žaidimo aikštelės. Senos. Inžinierių vaikams. Kadangi nebuvome inžinierių vaikai, tai džiaugsmingai pasinaudojome proga, kurios neturėjome praeityje. Inžinierių vaikai neteko praeityje įgyto pranašumo. Soriukas.

 

Po minutės mūsų komanda (4 žmonės ir 4 dviračiai. win win) pasuko Ignalinos AE link. Ar Visagino AE? Artėjome Ignalinos-Visagino-Dūkšto-Turmanto AE link ir aš įsivaizdavau milžiniškas tvoras, daug apsaugos, gal net kokį kariškį pakrūmėj. Visgi objektas yra daugiau nei ypatingas. O ir pamatyti jį susizgribom visai laiku.

Ir štai, kadaise kas antrą dieną per Panoramą matytas pastatas sužibo visu gražumu. Negražumu taip pat. Jokia tvora nesukliudė privažiuoti prie pat paradinių durų ir pasidaryti keleto turistinių nuotraukų. Prie objekto, taip sakant.

Smalsumas rimtas motyvatorius. Trečiojo, Sąjūdžio sustabdyto, bloko nužvelgimas buvo rimta priežastis sukti ratą aplink elektrinę. Skatino ir galimybė aplankyti Drūkščio pakrantę. Pirmieji vartai pasirodė per daug nerimti, tad įveikėme juos be klausimų. Antrieji klausimų sukėlė. Ne mums, apsauginiui. Bet jis labiau rūpinosi savo kailiu, nei mūsų ar objekto saugumu. Praleido nė nepaklausęs kas mes ir ką čia veikiam, nuliūdo kad vartus atidarėm. Jam reiks eit, uždaryt. ..vargas.

read more »