Fotografuoti naudojant dvigubos ekspozicijos techniką yra didelis smagumas, nes įsiveli į žaidimą, kurio rezultatų numatyti neįmanoma. Nors kadrus lipdyti galima ir sąmoningai, tačiau juosta toks dalykas, kad galutinio rezultato vistiek nenuspėsi.
Ką tik Tadas savo bloge užsiminė apie dar įdomesnį dvigubos ekspozicijos panaudojimo būdą. Kadangi tokį būdą esu pamėgęs jau senokai, taigi dalinuosi savo patirtimi ir savo fotografijomis.
Kaip žinia pats pavadinimas „dviguba ekspozicija“ sako, jog fotografuojama du kartus ant to paties kadro. Dažniausia antras sluoksnis dedamas atsitiktinai kuomet juostelė būna atsukama ir eksponuojama iš naujo, tačiau pasaulyje egzistuoja smagus žaidimas, kuomet fotografas išfotografavęs juostelę antrą sluoksnį fotografuoja ne pats,o duoda tai atlikti kitam fotografui. Šiuo būdu gimsta įdomus dviejų fotografų bendradarbiavimo vaisius.
Lomografijoje toks žaidimas vadinamas „doubles“. Visas smagumas jog tu net nenutuoki kas jau yra užfiksuota juostelėje kurią gavai iš draugo. Antras smagumas, jog lomografijos bendruomenę apima fotografai iš viso pasaulio, taigi gali daryti „doubles“ su visu pasauliu ir žiemiškus Lietuvos kadrus papuošti vasariška Afrikos kaitra ir pan.
Taigi, keletas įdomesnių pavyzdžių kaip tai atrodo:
mantozauras (Vilnius) ir David (Los Angeles)
mantozauras 