Posts tagged ‘Durau’

2 liepos, 2012

Brazdžioniškas įkvėpimas penkioliktam kilometre (kelionės užrašų knygutė)

Diena prasideda kokia nors diagnoze: miegojau gerai, neišsimiegojau, jau beveik, bet dar šiek tiek. Tokia ta Rumuniška kasdienybė. Skamba keistai. Po keleto mėnesių skambės kvailai.

Pusryčiai. Pagaliau – normalūs. Po pusantros savaitės pagaliau gavau sūrio. Ir daržovių. Nemanau, kad tai normalu. Beveik spaudžiu džiaugsmo ašarą. Ašara nesispaudžia, nes vyksta diskusija. Apie Kubą. Nežinau kodėl. Nelabai suprantu, kam čia ir dabar reikia apie ją diskutuoti. Juk esame Durau, o ne Havanoje. Arba Habanoje, jeigu nori užrašyti taisyklingai. Tonas keičiasi. Po diskusijos vyksta abipusis anoniminis bumbesys.

Org.komitetas sako, kad važiuosim prie Raudonojo ežero. Susižvalgom. Raudona nėra pati mėgstamiausia lietuvių spalva, matyt. Kažkas sušunka: Govorit Moskva. Lietuviai suklusta. Keistai pasąmonėje įsirašę senų programų garsai ir balsai. Spiat ustalyje igruški ypač. Lengvai susigraudiname. Autobusas pajuda.

 

read more »

28 birželio, 2012

Nepagauk manęs, meška, Karpatuos (kelionės užrašų knygutė)

Lyja. Ar gi čia atostogos? Ok, čia projektas, ne atostogos. Bet vis tiek.

Pusryčiams kiaušiniai ir pasiūlymas kopt į kalnus. Vieno atsisakau, kita priimu. Turizmo centre sako: neikit, neikit, lyja, slidu, pavojinga. Sako rumuniškai, aišku. Rumunams nusišikti, jie sako: einam, einam, faina, pamatysit krioklį.

Trys valandos aukštyn. Trys minutės prie krioklio, dvi valandos žemyn.

Visą tą laiką lijo. Sugedo fotikas. Nuotaika irgi. Kopimas tapo kova už save. Jeigu kopdamas aukštyn dar rūpinasi kitais, padėdavai jiems, žiūrėjai ar nėra atsilikusių. Lipdamas žemyn dėjai skersą ant visų. Sorry.

read more »

26 birželio, 2012

Pirmadienio derlius (kelionės užrašų knygutė)

Kelionė vis labiau primena pernykštę InterRail avantiūrą. Užrašų knygelė tapo prievartos sinonimu. Nebesirašo. Rašosi tik savaime suprantami faktai: atsikėliau, pavalgiau, užmigau.

Taigi, atsikėliau.

Mintys galvoje galioja it pienas – trumpai, dar galiodamas apgižta. Toks jausmas, kad nieko įdomaus nebe nutiks.

Klydau.

Nusprendžiame apleisti turistinį miestelį ir nusileisti į pakalnėje esantį kaimelį. Leidžiamės. Su vietine. Ta, kuri labai nepatiko. Nepatinka iki šiol. Vedamės ją iš pragmatinių paskatų. Reikia vertėjos, bus interviu.

Kaimas primena Dūkštą arba Naujasodį. Meironių neprimena. Velykos. Ortodoksų. Visi čilina. Kas gali tas geria svečiuose.

Įdomūs namai neatsiliepia. Neįdomūs namai neįdomūs.

Prie tiltelio užmatom berniūkštį. Pakviečiam. Jis filmuotis sutinka. Filmuojame stotelėje prie tilto, nes vaikis laukia autobuso į kitą kaimą. Berniokas šiek tiek jaudinasi, bet mainais už tai, kad praleido vienintelį autobusą, gauna dar iš Vilniaus atsigabentą Snickers`ą, kuris turėjo gelbėt Rumunijos dykynėse, kur akivaizdžiai neturėjo būti galima įsigyti maisto.

Pro šalį praslenka berniūkščio mama. Nesureaguoja. Matyt, vaikis kas antrą dieną duoda po interviu.

read more »

5 birželio, 2012

Tranzitinė diena. Keturiolikta.

Skipiname pusryčius. Anarchija.

Ne dėl protesto. Dėl gamtos. Kūnas tiesiog nebegali kentėti tokio miego trūkumo. Gal dar lietus kaltas. Lietus puiki gamtos dovana- ji visada dėl visko kalta.

Pusryčių atsisakymas buvo lemtinga klaida. Esame suvaromi į autobusą ir judame toliau. Lyja. Vėl gi, kas kaltas?

Pro autobuso langą Rumunija atrodo graži. Man graži. Pravažiuojame visiškai išdžiuvusią upę Humor. Ironiška.

read more »