Posts tagged ‘europa’

spalio 22, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (10 dalis/13)

Venecija mus pasitiko su tragiška sovietmetį primenančia geležinkelio stotimi ir stipriu lietumi. Planas čia praleisti dvi dienas buvo sunaikintas vos tik koja palietė Venecijos grindinį (slidų ir šlapią). Ilgai nesvarstę rezervavome naktinį traukinį į Vieną (puiki procedūra ankstyvam rytmečiui: užtrunki 2 minutes ir gauni reikiamus bilietus be jokio vargo).

read more »

Reklama
rugsėjo 29, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (7 dalis/13)

7 diena

Puikiai išmiegojus beliko kosmiškai skaniai papusryčiauti. Ne kur nors mieste ir ne perkant maistą iš prekybcentrio, o valgant pačius tikriausius ir skaniausius prancūziškus pusryčius. Kad būtų skaniau pro balkoną džiugino Alpių vaizdai. Olivier sakė, kad kopsim į jas. Bus lengvas maršrutas padrąsino mus. Aš juo ir patikėjau. Pasiekę kažkurio Alpių kalno papėdę palikom mašiną maždaug kilometro aukštyje, kitą kilometrą įveikinėjome pėstute. Visą kelią naiviai maniau, kad šiek tiek palypėsime žaliaisiais plotais ir kažkur ten ramiai piknikausime.

 

read more »

rugsėjo 26, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (6 dalis/13)

6 diena

Naktis praėjo be nuotykių ir be miego. Naiviai džiūgavau sulaukęs 5 valandos ryto ir traukinio į Kanus. Nors tablo žadėjo maždaug 3 valandų snaudulingą kelionę, tačiau koją kišti ėmė ypatingi vaizdai pro traukinio langą, kurie neleido nei sekundei užmigti. Traukinys iš Marselio į Kanus važiuoja Viduržemio jūros pakrante ir kai sakau, kad pakrante tai turiu omeny ne 5 km nuo kranto, o tikrai PAKRANTE. Keista buvo matyti snaudžiančius bendrakeleivius, kai pats aikčiojau iš nuostabos.

read more »

rugsėjo 15, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (4 dalis/13)

4 diena

Atostogų metu neįtikėtinai ankstyvas rytas ir itin skubi kelionė link Amsterdamo geležinkelio stoties nėra pats maloniausias potyris. Ypač ankstyvas rytas. Nors maršrutas buvo patikrintas, tačiau šiek tiek painiavos ir minimalios baimės pavėluoti buvo. Miestas budo po naktinės audros prievartavimų. Jis buvo šaltas ir alsavo baime (taip ir nežinau ar audra pakartotinai puolė miestą). Palikti Amsterdamą atrodė pats tinkamiausias metas ir nė nenujautėm, kad ši diena bus tikrojo spontaniško keliavimo diena.

Netrukus jau sėdėjome rytiniame traukinyje, o lengva snaudulį bei apniukusį dangų drumstė išlendančios saulės spinduliai bei pro langą lekiantys vaizdai: Haga, Roterdamas etc.

read more »

kovo 13, 2010

Skirtingi pasauliai

Žvilgčiojau vieną dieną į pasaulio žemėlapį ir mąsčiau kodėl jis yra toks. Na taip, centras eina per Grinvičo observatoriją, viskas istoriškai teisinga ir neturėtų dėl to kilti jokių ginčų.

Bet negi kokie amerikiečiai taip leidosi „pažeminami“ ir per kančias pripažino europocentristinį žemėlapį. Keliasdešimt sekundžių didžiausioje pasaulio informacijos klaupykloje ir štai rezultatai: aišku kad ne. Amerikiečiai turi puikų atitikmenį europocentrizmui. Štai jis:

O įdomiausia tai, jog pavyko rasti visišką žemėlapį-šedevrą, kuriame ne tik australocentrizmas keičia valstybių išsidėstymą linijoje, tačiau australai viską verčia aukšyn kojom.