Posts tagged ‘Eurotrip’

24 spalio, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (11 dalis/13)

11 kelionės diena. Nors viskas klojosi puikiai, tačiau jėgų kiekis sumažėjo iki minimumo ir liepė stabdyti arklius. Kur gi geriau stabdyti arklius, jeigu ne arklių pilnoje karališkoje Vienoje. Supratę ir įvertinę savo jėgų kiekį nusprendėm nebenakvoti nei vienam mieste ir rezervuoti naktinį traukinį po naktinio bei šiek tiek anksčiau nei planavom pasiekti Vilnių. Nuovargis daro savo, o pavargus kelionė darosi ne tokia maloni, tiek dėl sulėtėjusio judėjimo greičio tiek dėl bendros ekipažo nuotaikos. Nuotaikos gelbėjimui – Viena tik tingiam pasimėgavimui.

 

read more »

22 spalio, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (10 dalis/13)

Venecija mus pasitiko su tragiška sovietmetį primenančia geležinkelio stotimi ir stipriu lietumi. Planas čia praleisti dvi dienas buvo sunaikintas vos tik koja palietė Venecijos grindinį (slidų ir šlapią). Ilgai nesvarstę rezervavome naktinį traukinį į Vieną (puiki procedūra ankstyvam rytmečiui: užtrunki 2 minutes ir gauni reikiamus bilietus be jokio vargo).

read more »

21 spalio, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (9 dalis/13)

Mieguistas ir lėtas šeštos ryto traukinys į Lioną ir lengvas snaudulys jame bei keliolika minučių bergždžių maisto parduotuvės paieškų Liono stotyje – taip prasidėjo devinta kelionės diena. Tuščias skrandis ir už keliolikos minučių išvykstantis traukinys ne juokais suneramino, tad parduotuvės ieškojome itin intensyviai. Tas intensyvumas, matyt, ir sudomino Liono policiją, kuri nusprendė mus patikrinti. Žinant, kad iki mūsų traukinio išvykimo liko apie 8 min. mintis apie kuprinių kratymą atrodė itin bloga. Pamatę ES pasus policininkai apsiėjo žodine apklausa: no drugs, no knifes, no cigarettes? No. Ok, go.

read more »

29 rugsėjo, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (7 dalis/13)

7 diena

Puikiai išmiegojus beliko kosmiškai skaniai papusryčiauti. Ne kur nors mieste ir ne perkant maistą iš prekybcentrio, o valgant pačius tikriausius ir skaniausius prancūziškus pusryčius. Kad būtų skaniau pro balkoną džiugino Alpių vaizdai. Olivier sakė, kad kopsim į jas. Bus lengvas maršrutas padrąsino mus. Aš juo ir patikėjau. Pasiekę kažkurio Alpių kalno papėdę palikom mašiną maždaug kilometro aukštyje, kitą kilometrą įveikinėjome pėstute. Visą kelią naiviai maniau, kad šiek tiek palypėsime žaliaisiais plotais ir kažkur ten ramiai piknikausime.

 

read more »