Posts tagged ‘Fotografija’

gruodžio 27, 2012

Palėpės radiniai #2

5 laisvos dienos gimtinėje kėlė fundamentalius klausimus: ar pavyks nustoti valgyti (šį įrašą kuriu trečią Kalėdų dieną vis dar krimsnodamas bankucheno liekanas) ir ar pavyks rasti naudingos veiklos taip ilgai užsibuvus vaikystės namuose. Kai pradėjau vykdyti kambario perstatymo darbus supratau –  popieriai prasti…

Klydau. Popieriai geri. Fotografiniai. Prisiminęs šūsnį fotografijų traukiau jas lauk iš palėpės ir mintinai žinodamas jų turinį radau savyje jėgų jomis dar kartą pasimėgauti. Tarp mėgstamiausių – dar jauno gražuolio A. Sabonio viražai aikštelėje ir už jos ribų, visada juoką sukeliantis Tautvydo Meškonio jaunystės portretas ir vieno iš vaikystės dievų, Atlanta Hawks simbolio, Dominique Wilkins skrydžiai Vilniaus sporto rūmuose (retas kuris žino šią istoriją, kaip Atlanta Hawks keliavo po Sovietų Sąjungą ir Tbilisyje, Vilniuje bei Maskvoje kovėsi su SSRS rinktine. Seriją laimėjo 2:1).

1

read more »

rugpjūčio 9, 2012

Dienos atradimas: Michal Chelbin

This slideshow requires JavaScript.

TrumpasSkaitinys: http://www.kaunozinios.lt/naujienos/„pasaulis-yra-keista-vieta-as-tik-stengiuosi-tai-parodyti_60401.html

birželio 21, 2012

Fotografinis nesąmonių muziejus

Vykdydamas naujojo kompiuterio adaptaciją pagaliau turėjau progą peržvelgti savo archyvus, failų sankaupynus ir sąšlavynus. Ir ko tik ten neradau. Vienas įdomesnių radinių buvo kalnas nuskenuotų komiksų ir nuotraukų iš kadaise kultinio žurnalo “Šluota”.

Prieš pora metų, kartu su kolega L.J. rezgėm tokią parodą „Šluotos aukso amžius 1957–1961 m.“.  Tą kartą rinkome vien tik piešinius, tačiau slapta skenavau ir nuotraukas. Nors tiesą pasakius tie patys piešiniai labai maloniai nustebino savo įžvalgumu ir laikmečio neatitinkančiu kandumu.

read more »

birželio 19, 2012

Perversmas įvyko sekmadienį (kelionės užrašų knygutė)

Mes žinojome, kad požiūris į lietuvius yra ypatingas. Snobai, pasikėlę, vengtini, neaiškūs ir t.t. Bet kai vokietis kambariokas visą naktį sapnuose angliškai šaukė “help, help” – buvo virš visko. Jo nuojauta nemelavo. Po vakarykštės refleksijos, projekto organizatoriai sušaukė neeilinį susirinkimą. Liūdnai ir iškilmingai, it skelbdami nepriklausomybę, paskelbė, kad projektas iš esmės keičiasi. Visų akys sužibo. Pagaliau, kūrybinė laisvė. Perversmas įvyko. Nedainuojanti revoliucija. Lietuva!

read more »

birželio 12, 2012

“Fotonovela: Rumunija pro objektyvą”

Kai dar Lietuvoj lijo ir buvo žiema, penki menkai pažįstami lietuviai įsėdo į Čekoslovakijos avialinijų lėktuvą, Bukarešto link. Toje keistoje Rumunijos Moldovoje praleido geras pora savaičių blaškydamiesi tarp neizoliuotų elektros laidų, po vienuolynus, kopdami į kalnus ir kirsdami purvo upes.

Laiką leido su bičiuliais iš užsienio bei foto ir video kameromis. Viso to pasekoje – vienkartinė paroda antradienį (t.y. šiandien, t.y. birželio 12 d.).

Kviečiame visus draugus ir kitus žmones ateiti antradienį (t.y. šiandien, t.y. birželio 12 d.), apie 20 valandą į Jono Meko gatvelę Užupyje pasižiūrėti foto-paveksliukų, video-filmų ir kitų rumuniškų artefaktų bei pasiklausyti rumuniškų istorijų.

Bus pagurkšnoti ir pagliaudyti!

ps. vakar gręžėm, kalėm, dažėm, klijavom, kalbėjom su keistuoliais ir visaip kaip kitaip ruošėm parodą:

 

read more »

gegužės 30, 2012

Pirmoji nuotrauka: nuo autoportreto veidrodyje iki namudinės erotikos

Fotografijos mėgėjui pirma nuotrauka yra tarsi pirma mergina (ar vaikinas). Kaip ir santykiuose iš pradžių užgimsta romantiška, lengvu žvilgčiojimu grįsta meilė. Vėliau ji auga ir didėja, tačiau vystoma tik daugiau ar mažiau teoriniame lygmenyje.

Anksčiau ar vėliau ateina noras pereiti į kitą santykių lygmenį. Vaikinas su mergina oficialiai susiporuoja, o fotografijos mėgėjas nusiperka pirmąjį fotoaparatą. Tikrą fotografijos mėgėją, kaip ir pačią tyriausią meilę, gali atpažinti iš to, kad jis atsimena savo pirmąją darytą nuotrauką. O ir pirmosios nuotraukos gimimas būna ypatingas.

Fotografija, kaip ir santykiai, turi savo pragmatišką pusę. Kai kuriems viskas vyksta iš reikalo. Pirmoji pasaulio nuotrauka irgi panašesnė į gimusią iš reikalo. Niépce vaizdas pro kambario langą yra labiau romantizuotas prabėgusių metų istorinio krūvio. Niépce turėjo reikalą – išbandyti sukurtą technologiją.

Reikalų griebti fotoaparatą į rankas yra apstu: brolio gimtadienis, kelionė į Dūkštą, Zigmo vestuvės ir Beno krikštynos, naujos užuolaidos, nauja FB profilio nuotrauka ir etc.

Tikslų žmonės turi įvairių, ne tik fotografavimui, bet ir nuotraukų viešinimui internete. Jie viešina ir gražiai pražydusią pelargoniją ir į kiemą užklystančią stirną, viešina žaibo talžomą televizijos bokštą ir girtų draugų grimasas iš pirties ar namudines erotines scenas nuo sofos-lovos ar vonios kambario.

O ar žmonės viešina savo pirmąsias fotografijas? Taip. Gal ne visada tai daro sąmoningai, bet užtenka į paieškos sistemą ar fototalpyklą (šiuo atveju tai buvo Flickr.com) įvesti standartinį fotoaparatų gamintojų fotografijų indeksavimą IMG_0001 ar DSC_0001 ir vualia, kalnai pačių įvairiausių, įdomiausių ir nuobodžiausių pirmųjų bandymų:

This slideshow requires JavaScript.

gegužės 3, 2012

Vilnius – Praha – Bukareštas (kelionės užrašų knygutė)

Antra Velykų diena. 2:40 skamba žadintuvas. Priimu tai kaip įžeidimą. 3:05 išeinu iš dušo. Skambina. Atsiliepiu. Vėluoju. Keista kur nors vėluoti tokiu paros metu. Bet įmanoma. Raginimai skubėti mane dar labiau lėtina.

Miestas dar nemiega arba jau nemiega. Greičiausia dar. Vilniečiai švenčia Velykas savo gimtuose miestuose. Vokiečių gatvėje vieni ispanai. Jie irgi švenčia. Iki Rotušės mane lydi dainomis. Ir skardžiu juoku. Pietietišku. Dainomis labiau.

Taksi jau laukia. Matau, kad taksometro skaitiklis sukasi. Nuo Žirmūnų iki Rotušės jau prisuko ir sėkmingai sukasi toliau. Karolis tiesia ranką pasisveikinimui ir tiesia kitą ranką su alumi. Nieko neklausęs išgeriu. Pasirodo tai ypač lietuviška – išgerti prieš kelionę. Nauji ekipažo nariai nustemba bet geria alų be klausimų. Šaknys yra šaknys. Nustebimas prieš geriant nemokamai kišamą alų – intelektualumo požymis.

Netrukus padalinamos prizinės vietos konkurso “Kieno lagaminas sunkiausias” nugalėtojams. Užimu prizinę 3-ią vietą. Lėktuvas sukelia įtarimų. Ypač užrašas ant šono: “Čekoslovakijos avialinijos”. Visa penkių asmenų komanda gauna visą 13 eilę. Apsimetame, kad netikime prietarais, bet tokia informacija ramumo neprideda. Ramumo prideda lengvas skrydžio supimas. Nusileidus pasiaiškiname dėl užrašo ant lėktuvo. Tobula stiuardesės anglų kalba išnyksta ir skęsta įvairių žodžių vintage, rebranding mišinyje. Prahos oro uoste kito “Čekoslovakijos avialinijų” lėktuvo nėra. Keistas rebdrandingas. Vienareisis.

5 valandų persėdimas įprasminamas Prahos aplankymu. Atvirukuose esantys vaizdai egzistuoja. Patikrintas faktas. Kaip ir coffe-museum-wc trys viename įstaiga prie Karolio tilto. Gudru. KČ skleidžia bizūno garsą ir dovanoja mums kavos, obuolių, bandelių. Nedovanoja baudos už važiavimą zuikiu. O turėjo. Kontrolė dovanojo adrenalino, bet ne zuikio garbės raštus. Velykos.

read more »

balandžio 8, 2012

Prieš kelionę

Kuprinė pusiau sukrauta, likusius daiktus susidėsiu ryte. O gal reiktų sakyti naktį? Taksi link oro uosto pajuda apie 3 val. tai turbūt jau rytas. Ankstyvas. Liko vos kelios valandos miego, o miego nesinori. Velykos. Tokios keistos buvo. Pora valandų autobuse klausant Pūko. Vilniaus autobusų stotyje visi absoliučiai girti. Bet jie niekur nekeliauja. Bent jau fiziškai tai tikrai. Rytoj šeštą ryte būsiu Prahoje. Keistas miestas, paskutinį kartą į jį atvykau ketvirtą ryte. Apsauga ant suoliukų stotyje miegoti neleido, teko džiaugtis miegu parke. Po pusryčių Prahoje laukia poros valandų skrydis į Bukareštą. Pirmoji stotelė beveik trijų savaičių kelionėje po Rumuniją. Pasiėmiau dvidešimt juostelių, dvejas kelnes, kalną kitų daiktų, tik knygos dar neišsirinkau. Ji neturėtų būti persunki. Visomis prasmėmis. Linkiu sau sėkmės.

kovo 1, 2012

Knygų mugės maišų turinys

Kaip sakė Leokadijus Joneikis (pilotas.lt) “Paprotys, kad iš knygų mugės nepadoru išeiti tuščiomis – gerbiamas. 5 kg literatūros maišelis – mandagu. 10 kg – inteligentiška. Literatūrinis nešulys – inteligentiškumo veidrodis, pagarba spausdintam žodžiui, raštingumo manifestacija”. Panašu, kad dauguma lietuvių neskaičiuodami siekė inteligentiškumo lygmens. Nebūtinai turiniu, bent jau kiekiu.

Eilės prie kasų ir tūkstančiai žioplių salėje, kaip ir kiekvienais metais privertė dejuoti šventiškai nusiteikusį mugės lankytoją. Mat labai sunku ką nors išsirinkti, kai tau į nugarą baksnoja ir liepia kuo skubiau trauktis nuo lentynos ir užleisti vietą kitam inteligentui.

Šiemet į Knygų mugę pažvelgiau kaip niekad pragmatiškai. Padaręs namų darbus pasidariau sąrašėlį ir susirinkau beveik viską ko reikėjo. Kai ką teko praleisti, mat paaiškėjo, kad nūdiena knygyno kaina yra patrauklesnė negu nejudinama kaina mugės metu. Jeigu pernai pildžiau profesinės literatūros spintą, tai šiemet leidau sau atsipalaiduoti. Bent jau taip jaučiausi. Taigi, traukiam knygas ir krepšio ir žiūrim :

Agnė Narušytė “Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje” (Pirmasis pirkinys suviliojęs labai gera kaina. Knyga skaityta ir sukėlusi dviprasmiškus jausmus. Knyga parengta pagal disertaciją, kuri man pasirodė siaubingai pritempta prie idėjos “gimusios parke”. Toks jau tas humanitarinių “mokslų” gyvenimas. Laimi tas kas įtikinamai ir įdomiai pateikia savo idėjas. Kadangi fotografijos teorija mano interesų sritis, nusprendžiau lėčiau perskaityti ir atrasti ko neatradau skaitydamas šią knygą pirmą kartą).

V. Pelevin “Čiapajevas ir Pustata” (Rekomendacija ir savirekomendacija plius labai patogi kaina. Prieš tai skaičiau “Generation P” ir man patiko. Kalba, kad “Čiapajevas ir Pustata” yra geriau. Kapstymosi panašaus tipo literatūros vandenyse supratau, kad visgi esu rytų europietis ir man žymiai įdomiau ir aiškiau skaitosi rusų ar ukrainiečių rašytojai. Ech, kad tik rusiškai galėčiau skaityt bent kiek greičiau negu trimetis vaikas… )

read more »

gruodžio 15, 2011

Optimizmas yra informacijos stoka: M. Zownir “The Valley of Shadows”

Pirmą kartą vartydamas Miron`o Zownir albumą “The Valley of Shadows” prisiminiau dažnai girdimą frazę: žymių žmonių bei visuomenės marginalijų fotografijos yra įdomios ir ypatingos vien tik dėl savo ypatingo turinio. Tokie darbai neparodo fotografo meistriškumo, o geriausiu atveju demonstruoja jo sugebėjimą prieiti prie tinkamų žmonių. Pamaniau, kad šis albumas ir yra toks atvejis. Kita vertus, savaime suprantama, kad ypatingas turinys turi pridėtinės vertės, o sugebėjimas patekti ten, kur patekti gali toli gražu ne kiekvienas yra puikus gero fotografo bruožas. Tačiau galiausia, pervertęs albumą dar kartą, supratau, kad čia netgi ne tas atvejis.

read more »