Posts tagged ‘gimtadienis’

rugpjūčio 10, 2012

Tarptautinis penktadienis su dviguba nauda (kelionės užrašų knygutė)

Išsimiegojau. Pagaliau. Miego trūkumas vis dar jaučiamas. Haliucinacijos. Kamuoja lengva sklerozė ir lengva abejonė įvykusiais faktais.

Sako, kad braižiau žemėlapį, kuris padėjo rasti naikintuvą. Bet lempos netiko. Čia ne haliucinacijos.

Po kelių dienų pertraukos aplankė liūdesys. Ne. Neviltis. Panašiau į nusivylimą. Supratau, kad suplanuotas foto projektas yra blogas. Ką darysi. Liko trys dienos.

Sako: įprasminkit savo darbą suplanuodami veiklą Lietuvoje. Sakom: einame į lauką, ten žolė žalia. Žolė per žalia. Įlindom tarp griuvėsių. Karolis padulkino kilimą. Iš draugiškumo. Jam padėkojo. Taip rumuniškai.

read more »

birželio 27, 2012

Gimtadienio šuo

Ne, mergaitės gimtadienio proga nori PONIO, ne šuns. Kodėl PONIO? Vakarų mokslininkai vis dar aiškinasi. Čia kitoks gimtadienio šuo. Tas, kuris gelbsti iš bet kokios situacijos. Būtent gimtadieniuose.

Priešprieš paskutinio dalyvavimo gimtadienyje metu turėjau progą išsiaiškinti, kad nepažįstamųjų kompanijoje šuo laiku ir vietoje tampa bendrinančia tema. Ypač tai aktualu su socializacijos procesais menkiau susipažinusiems individams. Socializacijos negalavimais besiskundžiantis asmuo visada (praktiškai į bet kokį renginį) gali atsivežti šunį.

Toks jo poelgis yra visada logiškai paaiškinamas kitiems įvykio dalyviams – gyvūnas negali būti vienas be priežiūros. Ir apskritai, šuns atsigabenimas į puotą turi žymiai daugiau teigiamų aspektų nei neigiamų. Šeimininkas visada turi gyvą padarą šalia ir nesijaučia vienas. Stojus tylai – šeimininkas puola žaisti su šuniu. Kitiems tokį veiksmą gali argumentuoti gyvūno poreikiu pajudėti. Toks šeimininko veiksmas teigia naudos ir kitiems, ypač jeigu jie irgi skundžiasi socializacijos negalavimais.

read more »

balandžio 7, 2010

Apie viską ir apie šitą blogą

Šiandien dangus verkia. Ir neveltui. Jis sužinojo jog šis blogas šiandien švenčia savo 1 metų gimtadienį. Gimęs su vienokiu tikslu blogas buvo naudojamas visai kitais tikslais, o dabar kokiais tikslais jis yra naudojamas sunku pasakyti. Bet kokiu atveju džiugu jog kasdienes papezalijas ne tik smagu rašyti, bet atsirado keletas žmonių, kuriems smagu visa tai paskaityti. Nežinia kokių kėslų vedini jie tai daro, tačiau ačiū – prašom, skanaus – viso gero. Va ir pritrūkau žodžių, nes rašau ne iš įkvėpimo, o iš būtinumo. Ai, mačiau kituose bloguose populiaru imti interviu vienas iš kito ir mėtytis nuorodomis į vienas kito blogą bei taip vaidinti reikšmingas internetines personas tai pateiksiu ir aš nestruktūruotą interviu su pačiu savimi.

Nagi Mantai prisistatyk.

Sveiki visi, kaip jau daugelis turbūt nežinot esu Mantas, šio blogo autorius. Rašau. Dažniausia rašau apie dalykus, kartais rašau ne apie dalykus. Man patinka rašyti apie viską. Labiausia patinka rašyti apie KAŽKĄ. Nes apie KAŽKĄ rašyti yra lengviausia, nes jeigu rašai apie KĄ tai tada sunkiau, nes reikia surinkti konkrečią informaciją, viską pagrįsti ir pateikti susistemintus duomenis, o rašyti apie KAŽKĄ yra daug paprasčiau, galiu remtis savo nuomone ir man tada ant visko nusispjaut.

Pastebėjome, kad esate nemenkas beraštis. Tai kaip čia taip išėjo?

Kitaz klausymasz.

Ar Jums patinka?

Aš dažnai apie tai mąstau. Dažniausia man patinka. Dažniausia blogas žodis, visgi man visada patinka. Jai irgi visai patinka. Tai jeigu abiems patinka tai tuomet viskas gerai, taip?

Kai Jūs buvote mažas vaikas, na tarkime darželinukas, kokiomis temomis gyvenote tada, ar tuomet tikėjote jog po 20 metų turėsite savo nuosavą blogą ir iš jūsų bus imamas interviu?

Nepatikėsit, bet tikėjau. Aš manau jog tai įgimta. Aš jaučiau jog blogo turėjimas yra neišvengiamas dalykas. Pamenu sakydavau: noriu šito žaislo, man sakydavo: baik tu, jis gi blogas. Kažkoks prieraišumas akivaizdžiai buvo. Ir jis lydėjo visą likusį mano gyvenimą. Dažnai girdėdavau šaukiant: tu blogas, blogai darai, blogas, blogis…Matyt tai turėjo daugiausia įtakos.

Kaip Jūs jaučiatės duodamas interviu pačiam sau?

Turbūt panašiai kaip Jūs, imantis interviu iš paties savęs. Akivaizdu jog mes broliškos sielos.

Ko Jūs palinkėsite savo skaitytojams ir savo neskaitytojams?

Visų pirma linkiu linkėjimų, nes be linkėjimų nieko nebus, tai yra visa ko pradas. Visų antra linkiu kad laimė, džiaugsmas, sveikata, pinigai ir viskas ko jūs tik norite neišsipildytų. O kam visa tai? Pasilikime teisę būti nelaimingais.

Taigi, gerbiamas skaitytojau, nors abejoju ar taip bus, bet visgi suteikiame galimybe užduoti bet kokį klausimą, tiek šio blogo autoriui, tiek žurnalistui. Klausimus pateikite komentaruose ir būtinai nurodykite kam tas klausimas yra skirtas. Ačiū – prašom- viso – gero.

Žymos:
spalio 21, 2009

?ar kada nors šventei fotoaparato gimtadienį

Lomo logo

Štai taip skamba šaunusis šūkis renginio, kuris įvyks jau šį penktadienį. Kadangi esu kaip ir vienas šio renginio organizatorių tai galų gale, likus vos porai dienų, nusprendžiau pareklamuoti šį renginį ir savo kanalais. Nors galbūt dauguma apie renginį jau girdėjote, pvz.čia:

http://www.lomography.com/magazine/events/2009/10/20/lc-a-25th-anniversary-birthday-party-in-vilnius

http://www.efoto.lt/skelbimas/ar_kada_sventei_fotoaparato_gimtadieni

http://daiktuviesbutis.lt/

http://www.cityout.lt/daiktai/articles/Fotoaparato_gimtadienis

http://www.ore.lt/article.php?action=get&id=1018582

http://www.pravda.lt/fotoaparato_gimtadienis

http://www.reko.lt/events/view/id.1366

Arba  kopi/paste:

“Šiais metais LOMO LC-A fotoaparatui sukanka 25-eri metai!
Šį jubiliejų mini visas pasaulis ! Lietuvos lomografai kartu su Daiktų Viešbučiu kviečia visus fotografijos mylėtojus į fotoaparato gimtadienį, ragindamas kepti sausainius, sumuštinius ir pyragus LOMO LC-A fotoaparatui. Gimtadienio metu bus renkami, fotografuojami ir valgomi originaliausi ir labiausiai panašūs į LC-A fotoaparatą kepiniai, dovanojami prizai, juostelės ryškinamos kavoje, pristatomas specialiai šiai šventei sukurtas filmas apie lietuvius lomografus.

Renginys nemokamas, bilietas į jį – atsinešta tavo mėgiama analoginiu fotoaparatu daryta fotografija bei gimtadienio vaišes.
Būkite pasipuošę fotoaparatais ir juostelėmis !

SPALIO 23D. (penktadienis), 20val. DAIKTŲ VIEŠBUTIS, T.Ševčenkos g. 16A, Vilnius.

VALIO!”

Taigi taigi taip, kas norit penktadienio vakarą praleist lengvai snobiškai išprotėjusioje kompanijoje, klausyt kaip patefonas ramiai traškina senas plokšteles, gurkšnot vyną, kalbėt apie fotografiją, žiūrėt lomografijos tematikai skirtus filmus bei specialiai šiam renginiui sukurtą pirmąjį lietuvišką filmą apie lc-a fotoaparatą ir veikt dar krūvą kitų dalykų- tie ateikit!

lc-a

liepos 28, 2009

Andrius Mamontovas Utenoje

Gimtadienio proga gavau itin šaunią dovaną – bilietą į Andriaus Mamontovo koncertą Utenoje. Nors Mamontovas yra toks atlikėjas kuris daug kam patinka ir sugeba pritraukti įvairaus plauko publiką, bet Utena toks miestas jog čia vyrauja itin trumpas plaukas (bent jau vyravo anksčiau). Atsiminęs jaunystės koncertus, kurie vykdavo mano gimtajame mieste, gan skeptiškai nusiteikęs (žiūrovų atžvilgiu) keliavau į koncertą. Ir apstulbau. Tiek daug žmonių tikrai nesitikėjau. Vyresni žmonės ir statistai susėdo į tribūną, jaunimas, netinginiai ir patys girčiausi išsirikiavo prie scenos. Koncertas prasidėjo ir jis buvo tobulas. Nors nesu didelis FOJE ar Mamontovo fanas, bet netikėtai pajutau jog mintinai moku visus tekstus ir vidinio noro raginamas bandau juos išrėkti. Sekėsi gerai, po koncerto vos prakalbėjau. Taigi, aistroms nurimus trumpos išvados bei pastebėjimai:

read more »