Posts tagged ‘jūra’

5 rugpjūčio, 2013

Bulgakovas, Meistras ir Margarita

Žydra jūra neišvengiamai pajuosta ir nebūtina čia Exxon Valdez su penkiasdešimt ketvirta pagal dydį skyle tanklaivio korpuse, priliejusia naftos tiek, kiek Mažeikių naftininkai giriasi galintys perdirbti per parą. Žydra jūra pajuosta kai naktis pasiglemžia jos spalvą, poilsiautojus pasiglemžia į vyno raudonį spalvą pakeitęs vanduo, tiekiamas nebe pliažuose, o kavinėse, baruose, namų užstalėse bei jaunatviškose užkrūmėse. Pajuodusios jūros fone iš pajuodusios Kindle skaityklės juodomis technologijomis nusavinta klasikinė knyga skaitosi ir susiskaito tikrai klasiškai. Ir rekordiškai greitai. Užvertus ar tiksliau išjungus knygą užlieja malonus jausmas, o gal net autošnabždesys „tai buvo vienas geresnių skaitytų skaitinių“. Ir, galima gan drąsiai teigti, vienas keisčiausiai rinkusių citatas. Bet šiuo atveju dėl visko kaltos atnaujintos pramoginės technologijos ir niekas kitas. Na, nebent faktas, kad Exxon Valdez užlopytas ir jūras juodinti grasina iki šiol. O gal jau ir nebe…  Nebe.

  • Vienišas prikimęs Ivano riksmas gerų rezultatų nedavė. Kažkokios dvi mergužėlės šastelėjo į šalį, ir jis išgirdo žodį “girtas”.
  • Abrikosų gėrimas suputojo geltona puta, ir oras pakvipo kirpykla.
  • Nei konduktorės, nei keleivių neglumino pats svarbiausias dalykas: ne tai, kad katinas kariasi į tramvajų – čia dar būtų buvę pusė bėdos, – o tai, kad jis ruošiasi mokėti.
    read more »

16 rugsėjo, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (5 dalis/13)

5 diena

Menkas malonumas yra šeštą ryto keltis ir lipti lauk iš traukinio. Pagal planą atvykome į miestą prie vandenyno – Narbonne! Džiaugsmingai pasitikome pirmąsias palmes ir laukėm užplūstančios pietietiškos karščio bangos ir….išsitraukę papildomus rūbų sluoksnius drebėjom nuo šalčio ir nuo nusivylimo, mat paaiškėjo, kad sąvoka “šalia jūros“ buvo itin reliatyvi. Praleidę Narbonne maždaug valandą pajudėjome į rytus ir išsilaipinome kitame miestelyje, kur patekimas prie vandens telkinio atrodė labiau tikėtinas – Agde.

read more »

25 sausio, 2010

Šaltis, jūra ir muilo burbulai

Aną dieną, kažkada neseniai, gal savaitgalį o gal ir vakar, teko pabuvoti prie jūros. Gera nuo visko pabėgti ir žiūrėti kaip leido luitas muša kitą ledo luitą ir kaip trečias ledo luitas, kuris labiau panašus į šulinio dangtį, nemuša nieko o ramiai sau tai vegetuoja tai vėl pradeda šėlti. Pažiūrėjau aš į juos ir supratau kad gyvenimas yra baisiai painus reikalas. Nepatinka jis niekam kai pradeda regzti rezgalus, o kai eina kaip per sviestą tada norisi kad eitų kaip per margariną, o kai eina kaip per margariną pasiilgsti sviesto, taip ir gyveni visas riebaluotas ir nelaimingas. Bet ne apie tai čia šiandien susirinkom pakalbėt, tikrai ne apie sviesta ir margariną, o apie daug rimtesnius ir gilesnius dalykus- apie muilą.

Visiem ne paslaptis, man kol kas didoka paslaptis kodėl, bet šį savaitgalį Marijos žemę, Jėzaus dangų, ir mūsų Lietuvą nusiaubė nenusakomas šalčio kiekis. Paplojau rankom tai sužinojęs ir sukoręs trisšimtussuviršum kilometrų nuvažiavau prie jūros kad sužinočiau vieną seną dalyką, kuris davė man ramybę, bet vis tiek rupėjo išbandyt. O tas dalykas buvo materializuotas į tokį mat klausimą: O KAS GI BŪNA KAI PUTI MUILO BURBULUS KAI LAUKE MINUS DVIDEŠIMT. Taip, aš sužinojau tą atsakymą. Atsakymas labai pritrenkiantis ir netikėtas. Ogi būna muilo burbulai, tokie pat kaip ir prie plius dvidešimt. Jokių stebuklų, jokių netikėtumų, racionalioji plikoji žmogbeždžionė nugalėjo- svajonėms čia ne vieta…

17 rugpjūčio, 2009

Apie ištežusias smegenis, magistrantūrą ir vasarišką McLuhan`ą…

Užvakar naktį stebeilijau į dangų ir nustebęs pamačiau tūkstančius mažų šviesyčių. Pasitaisęs antrąjį megztinį netikėtai suvokiau – „vasara baigiasi“. Gerai pamąstęs supratau jog šita vasara buvo kitokia. Kitokia nei maniau kad bus. Ji buvo gera, netgi labai.

Visgi pabaigęs universitetą ir įstojęs į magistrantūrą planavau lietingas vasaros dienas leisti gilinant žinias bei kaupiant naujų žinių bagažą artėjančioms studijoms, bet vasara nepašykštėjo gero oro, tad teko naudotis palankiomis aplinkybėmis ir paaukoti visą vasarą maloniam poilsiui. Poilsis buvo toks malonus, kad po visko sunkiai protingą sakinį suregzt galiu. Ir šiaip, paprastą sakinį rezgu sunkiai. Kam reikia tas supranta.

Vis dar vapalioju pavienius žodžius, tokius kaip: ežeras, jūra, dviratis, palapinė, važiuojam, smagu ir pan.

read more »