Posts tagged ‘Kalvarijų turgus’

gruodžio 24, 2013

Kalvarijų (turgaus) (pirkimo) kryžiaus keliai

Vilnius turi savo Kalvarijos arba Golgotos kalną (vardas kalno ant kurio buvo nukryžiuotas legendinis Jėzus Kristus). Tas pats Vilnius turi Kalvarijų turgų, kuriame kartais jautiesi kaip jaučiasi keliais kryžiaus kelią einanti aštuoniasdešimtmetė. Arba nesijauti, nes nė nenutuoki kaip ji jaučiasi. Visaip būna.

Visaip būna ir kai turguj (kam? naudininkas) suteiki mistifikuotą galią parduoti tai, ko nerandi kituose prekybos taškuose. Turgaus reikšmės nykimas lyg ir sufleruotų, kad praktiškai viską gali įsigyti kituose prekybos taškuose, tad pirmą sakinį reiktų patikslinti: „kai nerandi už tokią kainą, kurią norėtum mokėti“…

Visgi į kainą dažnai pamirštame įskaičiuoti ir daugiau dedamųjų nei vien tik banaliąją skaičiaus išraišką ant žalio, gelsvo ar balto rombo formos lipduko. O kur dar visa eilė veiksmų bei poveiksmių, žingsnių bei tiptopų, kuriais nukeliauji iki galutinio sandorio sudarymo.

Praeitą sekmadienį, dėdamas žingsnį po žingsnio, keliavau pirkti pakaitalo susidėvėjusiam Iphone pakrovėjo laidui. Beveik 70 litų už laido gabalą (oficialiuose šaltiniuose), kuris tarnaus max 2 metus atrodė nepriimtina kaina, tad rinkausi turgaus alternatyvą. Alternatyvų buvo ir daugiau, o ir pačią kelionę bei veiksmų seką galima būtų suskirstyti į dvi pagrindines ir vieną šalutinę temą. Pagrindinės: a. prekeivio pasirinkimas ir b. sandorio legitimumo bei prekių kokybės išskirtinumo argumentacija. Šalutinė:  c. vinilinių plokštelių įsigijimas.

 show_foto

read more »

Reklama
sausio 22, 2013

Šeštadienis

Šeštadienis prasidėjo įprastai. Tik nebepamenu apie kurį šeštadienį pasakoju. Kalendoršikai nepamenu. Senatvė paveikė atmintį. Visiems. Aplinkui tikrai daug žmonių mažai ką tepamenančių. Pamenu tik tai, kad močiutė turėdavo tokį gaspadynės kalendorių kur perskaitęs jo reversą visada prisimindavai ir aversą. Metas raugti kopūstus ar straipsnis kaip sukti gero tabako papirosus ir tik tuo atveju jeigu vaikystėj plaukai buvai šukuojami į saulėtekio pusę. Augsi geras.

Šeštadienis – miego diena. Atsikėliau nes nenorėjau keltis, bet norėjau į miestą. Vienas noras turėjo panaikinti kitą ir turėjau likti lovoje. Bet nepanaikino. Paskambinau bendraminčiui – sutarėm susitikti. Panaikinau miegą. Na gerai, parašiau žinutę ir jis man paskambino. Tačiau šis faktas nėra toks svarbus.

Susitikimo tikslas labai pragmatiškas. Karts nuo karto mes patikriname Kalvarijų turgaus asortimentą. Kalbu apie sendaikčių sekciją. Šį kartą buvo karts. Nors ne, gal buvo karto.

Ieškojome sėkmės ir įdomybių. Neradome nei to, nei to. Tik kalną pačių įvairiausių daiktų. Dauguma gana normalūs. Tie apsilankymai praplėtė mano normalių daiktų suvokimo kategorijos ribas. Vos prieš pora metų buvau pakankamas skystablauzdis ir stebėjausi vienokiais ar kitokiais radiniais: https://mantozauras.wordpress.com/2009/05/13/kalvariju-turgaus-perlai/

Patikrinę asortimentą, patikrinome ir Kalvarijų gatvės šaligatvį į šiaurę. Jis taip pat buvo pakankamai normalus. Betoninės plytelės stūksojo savo vietoje. Sniego sluoksnis uždengė jų įtrūkius ir sudūrimus, tad nebuvo progos šokinėti nuo plytelės ant plytelės stengiantis išvengti nelaimę nešančio užlipimo ant tų sujungimų.

Žiūrėjome aukštyn. Apsispręsti buvo sunku: fotografuoti Sigmos logotipą ar klubą Šatrija. Priskyręs Sigmai šviesią ateitį ir galimybę nufotografuoti logotipą vėliau, puoliau prie Šatrijos vitrinos. Vėliau puoliau dar prie keleto eksponatų. Turiu tokį keistą pomėgį – baisiai mėgstu įamžinti pačius įdomiausius tipografijos radinius mieste. Kur vėliau dedu visas tas nuotraukas? Pamirštu. Prisiminęs pažiūriu, pagaminu naujų ir vėl pamirštu.

 2013-01-12 11.46

read more »

spalio 19, 2011

Spalio spalinukės

Pagalvojau, kad spalis turbūt užkrėtė šį blogą spalinukėmis. O gal po rugsėjo rekordiškų rašinėjimų atėjo laikas šiek tiek pailsėti. O gal tam įtakos turi mano persikraustymas į naujus namus, kuriuose neturiu interneto (žinokit, po darbo vien tik prie pc, jo namie man net ir nereikia). O gal visgi tikrai kažkokios internetinės, tinklaraštinės spalinukės užpuolė? Palikim šiuos klausimus istorikams, vis tiek istoriją baigę žmonės praktiškai neturi jokių perspektyvų ( o mokslas toks įdomus, ech).  Bet ne apie tai.

Užužvakar, gal po kokių metų pertraukos buvau nusibeldęs iki Kalvarijų turgaus. Anksčiau puiki senų fotoaparatų ir kitų įdomybių pirkimo vieta, šį kartą nieko ypatingo nepasiūlė. Fotoaparatų prasme. Kaip visada Kalvarijų turgus pasižymi kitomis įdomybės. Pavyzdžiui, ar gi niekada (net ir slapta) nesvajojot apie štai tokį kaklaraištį?

Įdomiausias, visgi, buvo nugirstas pokalbis tarp dviejų pardavėjų. Pateikiu atminties pagrąžintą transkripciją:

A. O žinai, kažkurią dieną buvo čia atėjusi tokia tamsiaodė merga. Tokia juoda juoda. Ir ką, prisipirko visokių padišovkių ir išėjo. Nu aš ir galvoju, tai kaip čia taip yra. O paskui, kitą dieną atėjo dar trys tokie patys. Nu juodi juodi. Ir irgi prisipirko visokių padišovkių. Tai klausyk, jeigu jau jie čia perka šitas padišovkes, tai jie visiški yra, nu žinai. Tai kaip čia gaunasi?

B. Aš tau ir sakau, privažiuos tuoj čia vien tik tokie bus…..

Štai kokiomis nuotaikom gyvena Kalvarijų turgaus bendruomenė. Netikėtai globalizacija atrado (gal tiksliau užpuolė ir išgąsdino) ir juos.

 

gegužės 13, 2009

Kalvarijų turgaus perlai

Kalvarijų turgus. Įdomi vieta. TIKRAI! Tokia jau ta mano prigimtis, domėtis įvairiais sendaikčiais, todėl karts nuo karto aplankau šį turgų (red. būtent tą skyrių kuriame prekiauja sendaikčiais).

Jausmas būna dvejopas: visų pirma atradimo džiaugsmas radus kažką itin vertingo, tada lengvas susierzinimas bandant susitart dėl kainos, nes dažniausia pardavėjai dvejoja ne tik dėl kainos, bet ir dėl šnekamosios kalbos ir vidinėje pardavėjo kovoje pirkėjas būna primirštamas. Nieko tokio. Visgi įsigijus kažką dar ilgai bandai surasti „kas čia negerai“, bet visgi dažniausia argumentas „kažkas negerai“ yra pardavėjų pusėje (turima omeniu jų gyvenimo peripetijas), todėl galiu džiaugtis pigiai įsigytais niekniekiais ir didniekiais.  Bet šį kart ne apie tai… O apie ką?

Šį kartą pasigilinsiu į itin paviršutiniškus dalykus ir aptarsiu iš gan slogaus ir niūraus Kalvarijų turgaus atsineštus įdomius ir linksmus pastebėjimus. Taip, jie parduoda viską. Viską tiesiogine to žodžio prasme. Tokia tiesiogine, kad kai kurios prekės sukėlė ne tik nuostabą, bet ir isterišką juoką. Taigi, išvardinsiu keletą įdomesnių daiktų, kuriuos bandė prastumti kalvarijiečiai:

a)      Dulkių siurblio vamzdis (tas lankstusis). Visų pirma vamzdis buvo akivaizdžiai senas ir sudėvėtas, antra – velniai žino kokiam dulkių siurbliui jis tinka, trečia – pardavėjas pardavinėjo TIK vamzdį, vaikščiojo jį pasikabinęs ant kaklo ir visiems primigtinai jį siūlė. Taip tęsėsi maždaug mėnesį. Vėliau pardavėjas ir vamzdis kažkur dingo. Matyt kažkas nupirko juos abu.

b)      Tualeto dangtis. Be proto senas. Be proto sudėvėtas. Rožinis! Be komentarų.

c)      Iškarpos iš pornografinių žurnalų su nuogomis moterimis įrėmintos į paveikslų/nuotraukų rėmus. Čia naujausias mados klyksmas, prieš kelias dienas tokių mačiau net pas kelis pardavėjus.

d)      Kompiuterinės klaviatūros mikroschema. Tai aišku, kai klaviatūros šiais laikais praktiškai neįperkamos tai mikroschema yra pirmas žingsnis link nuosavo išsvajotojo personalinio kompiuterio.

e)      Vienas batų raištelis. Teisingai mąsto žmonės. Kas per nesąmonė kad visada reikia pirkti du raištelius, netgi jeigu tau reikia vieno. Čia galbūt yra sėkmingo verslo užuomazga.

f)        Sulūžusios žaislinių vaikiškų mobiliųjų telefonų imitacijos. Keista? Bet dar keisčiau jog jos buvo pardavinėjamos kartu su tikrais (padėvėtais/neabejotinai vogtais) mobiliaisiais telefonais!

g)      Sena, seno kompiuterio dėžė (be paties kompiuterio viduje). Na gaaaaaal ir jai galima rasti paskirtį. Pavyzdžiui stilinga spintelė mažoms smulkmenėlėms. Ką aš čia bandau apgaut…

h)      Sena surūdijusi pačiūža (viena!). Paklausus „o kur antra?“ atsakymas nebuvo gautas. Matyt užtenka ir vienos. O gal ji skirta vienakojam žmogui. Turbūt turguje veikia bendra kompanija, kuri kitame filiale vieną batų raištelį prastūminėjo.

i)        Paauglės nuotrauka. Eilinė, buitinė nuotrauka. Iš tikrųjų labiau liūdna nei juokinga. Padariau prielaidą jog tokie eksponatai gali būti pardavinėjami apiplėšus butą, nes iš pardavėjo išvaizdos abejočiau ar ta paauglė su juo susijusi. Tokiu atveju rasti savo ar savo draugės nuotrauką kaip prekę yra mažų mažiausia NEMALONU.

Šiam kartui tiek 🙂

Turgus