Posts tagged ‘Kamiu’

20 birželio, 2012

Albert Camus “Svetimas“

Pusdienis gryno skaitymo ir daug dienų mąstymo. Pirma knyga kurią skaičiau tiesiog eidamas gatve. Suskaičiuoji būsimas kliūtis ir įninki toliau. Nes kažkaip į šoną nepasideda, nepalaukia…Kaip visada – citatos.

Šiandien mirė mama. O gal ir vakar, nežinau. Gavau iš prieglaudos telegramą: “Mirė motina. Laidotuvės rytoj. Nuoširdžiai užjaučiame“. Bet kas žino. Gal ir vakar. (7 psl.)

Kad ir kaip ten bebūtų, žmogus visuomet esi truputį kaltas. (21 psl.)

Man buvo vis tiek – būti jo bičiuliu ar ne, o jis, atrodė, labai to troško. (32 psl.)

Man atrodė, kad tai neturi nieko bendra su manim, ir aš taip jam ir pasakiau. Bet per stalą jis jau kišo man Kristų prie veido ir kaip beprotis šaukė: “Aš esu krikščionis <…>“ (64 psl.)

read more »

15 liepos, 2010

Albert Camus “Maras”

Štai taip pamažu grįžta senoji blogo skiltis – perskaitytų knygų citatų kratiniai. Kaip man sekėsi įveikinėti Kamiu jau kalbėjau šiek tiek anksčiau. Faktas- knyga įveikta, vertinu ją puikiai. Nors skaitymas buvo sudėtingas ir citatų žymėjimui ne visada labai palankus, tačiau nelaužant tradicijų įmetu ir pasidalinu viskuo kas man užkliuvo ar pasirodė įdomu. Va:

Norint susipažinti su kuriuo  nors miestu, pravartu pasidairyti, kaip ten dirbama, kaip mylimasi ir kaip mirštama. [7 psl.]

Kur kas originaliau, kad mūsų mieste ir numirti nelengva. Beje, „nelengva“ ne tas žodis, tiksliau – „nepatogu“. [8 psl.]

…veido išraiška kaip gerai informuoto žmogaus. [31 psl.]

Kai kyla karas, žmonės sako: „Tai ilgai netruks, pernelyg kvaila“. Žinoma, karas tikrai yra kažkas pernelyg kvaila, bet trukti jis užtrunka. [38 psl.]

…hipotezės tiek gyvenime, tiek moksle visada pavojingos [48 psl.]

…menininkui duota daugiau negu kitiems, kas to nežino. Jam daugiau atleidžiama… [55 psl.]

…žmonės tuokiasi, dar trupučiuką mylisi, dirba. Dirba tiek, kad ir meilė išeina iš galvos. [79 psl.]

Ne su įstatymu skaitomasi, o su nuosprendžiu. Ir čia mes nieko negalim padaryti. [137 psl.]

<…> buvo geros atminties, tik silpnos vaizduotės. Antroje maro stadijoje ir atminties nebeliko.  [169 psl.]

Nes meilei reikia rytojaus, o mūsų žinioj buvo tik akimirkos. [171 psl.]

Tokio amžiaus sulaukęs norom nenorom daraisi nuoširdus. Melas vargina. [191 psl.]

Gazo kaukė kalbančiajam išsipūsdavo ir sudrėkdavo apie burną. Pašnekesys, darydavosi kažkoks irealus., lyg statulų dialogas. [193 psl.]

Kai nekaltybei yra išdurtos akys, krikščionis turi arba prarasti tikėjimą, arba sutikti, ka dir jam būtų išdurtos akys. [212 psl.]

Man rodos, neturiu palinkimo į heroizmą ar šventumą. Man rūpi viena: būti žmogum. [234 psl.]

7 liepos, 2010

Vasariškas Kamiu…

Kai pradėjau skaityti Kamiu „Marą“ labai sunkiai sekėsi įsijausti į karščiu atsiduodantį Alžyro peizažą. Tai kambarioko bumbėjimas, tai traukinio dundesys, tai kaimynų garsiai leidžiama muzika trukdė susikaupti. Įveikęs trečdalį knygos nesuprasdavau kodėl tas veikėjas kalba taip ir aplamai ką jis čia veikia. Kodėl staiga prakalbo apie tuos dalykus ir kodėl mane migdo tie ilgi aprašymai. Bet vakar, kuomet saulė įkaito iki nesuvokiamo lygio ir absoliučiai nieko negalėjai daryti, aš atsiverčiau šią knygą ir įkritau į patį veiksmo sūkurį. Tas karštis ir sunkus kvėpavimas, lėtas veiksmas ir raudonas Alžyro peizažas nubloškė mane iš paskutinių laisvadienio valandų į knygos erdvę….į kurią šiandien vargu ar sugebėsiu sugrįžt. Smegenys apkrautos pašaliniais darbais, lietus ir vėl tos pačios problemos. Turbūt rekordiškai ilgai skaitau ir niekaip neįveikiu tos vienos vienintelės knygos : ) o juk toks ilgas sąrašas knygų laukia savo eilės….

Žymos: , ,