Posts tagged ‘kelionė dviračiu’

liepos 17, 2012

Dviračiu po Lietviją (I dalis)

Сколько велосипедов? Cорок? Jooo majooo…nusikeikė švariai nusiprausęs, išlygintą aprangą vilkintis traukinio darbuotojas. Rankoje suko traukinio visraktį, nors nė karto jo nepanaudojo. Nebent slapta, kitiems nematant. Vis paklausdavo, tai kur mes lipsim…

Visagine buvau antrą kartą. Dviračiu pirmą. Važiuodamas pušynu gali įsivaizduoti ką tik nori. Pvz. Druskininkus. Kažkodėl pagalvojau apie Kretingą, nors ten net nesu buvęs. Esu išlipęs iš traukinio. Tiek nesiskaito.

Visaginas, tai ateities miestas su praeities aura. Kažkoks ištisas retrofuturizmas. Ypatingą žavesio audrą sukėlė kosminės vaikų žaidimo aikštelės. Senos. Inžinierių vaikams. Kadangi nebuvome inžinierių vaikai, tai džiaugsmingai pasinaudojome proga, kurios neturėjome praeityje. Inžinierių vaikai neteko praeityje įgyto pranašumo. Soriukas.

 

Po minutės mūsų komanda (4 žmonės ir 4 dviračiai. win win) pasuko Ignalinos AE link. Ar Visagino AE? Artėjome Ignalinos-Visagino-Dūkšto-Turmanto AE link ir aš įsivaizdavau milžiniškas tvoras, daug apsaugos, gal net kokį kariškį pakrūmėj. Visgi objektas yra daugiau nei ypatingas. O ir pamatyti jį susizgribom visai laiku.

Ir štai, kadaise kas antrą dieną per Panoramą matytas pastatas sužibo visu gražumu. Negražumu taip pat. Jokia tvora nesukliudė privažiuoti prie pat paradinių durų ir pasidaryti keleto turistinių nuotraukų. Prie objekto, taip sakant.

Smalsumas rimtas motyvatorius. Trečiojo, Sąjūdžio sustabdyto, bloko nužvelgimas buvo rimta priežastis sukti ratą aplink elektrinę. Skatino ir galimybė aplankyti Drūkščio pakrantę. Pirmieji vartai pasirodė per daug nerimti, tad įveikėme juos be klausimų. Antrieji klausimų sukėlė. Ne mums, apsauginiui. Bet jis labiau rūpinosi savo kailiu, nei mūsų ar objekto saugumu. Praleido nė nepaklausęs kas mes ir ką čia veikiam, nuliūdo kad vartus atidarėm. Jam reiks eit, uždaryt. ..vargas.

read more »

Reklama
rugpjūčio 14, 2009

111,1 km dviračiu…

Tokius skaičius parodė mano spidometras sekmadienį kai pasiekiau savo negimtą baraką. Taip, rimtam dviratininkui tokie skaičiai yra juokingi, bet man šis atstumas atrodo pakankamas. Antrą kartą gyvenime viršijau 100km ribą minant dviračiu vieną dieną. Buvo įdomu, smagu, linksma, žaisminga, faina ir truputį sunku. Sunkumas prasidėjo nuo kokio 88 kilometro kai baisiai smarkiai suskaudo kelio sąnarį. Bet nieko, kol tuoksiuos sugis. Eilinį kartą įsitikinau kad mano „miesto dviratis“ nėra koks nors „kelionių dviratis“ ir minant tokius atstumus prisideda papildomas vargas, bet nieko, prie to irgi pripratau. Pagalvojus kiek tam dviračiui teko patirti jį galima būtų perkrikštyti ir į „miško dviratį“ bei į „vandens dviratį“.  Visgi smagiausia kelionėje yra maisto pertraukėlės kada gali išgriūti pievoje, iškelti kojas aukštyn poilsiui bei prisikimšti sumuštinių ar dar kokio nors kramtomo gėrio. Taip pat smagu susitikti kitus dviratininkus bei draugiškai susimojuoti, ech likimo broli, kur tu leki…

Vasara1

read more »

liepos 21, 2009

Kelionė į Madagaskarą

Vasara toks metas kuomet visi stengiasi pailsėti ir pakeliauti. Kai esi bedarbis būsimas studentas (vėl) tai ištisas dienas tą ir tedarai (arba svajoji tai daryti). Kelionės maršrutai dažniausia būna įtakoti piniginės storio, noro ir kelionės tikslų. Apie piniginės storį patylėsiu, visgi milžiniškas noras duoda pakankamai daug. Buvo įvairių vasaros planų, kai kuriuos pavyko įgyvendinti, kai kurių ne. Džiugu kad visos kelionės buvo minamojo pobūdžio, dėl to teko pamatyti labai daug gražių dalykų. Vienas įdomiausių dalykų kad ši vasara bei kelionės nubloškė iki paties Madagaskaro. Taip taip teisingai išgirdote – Madagaskaro.

read more »