Posts tagged ‘Kelionės’

spalio 30, 2012

Septynios portugališkos naktys

1

Vilnius – Kaunas – Leeds – Faro – Albufeira.

Šioje kuklias keturiolika valandų trukusioje kelionėje labiausia įstrigo senutė su GRLA full-cap`u Kauno oro uoste ir Faro – Albufeira shuttl`o vairuotojas.

Sako, kad Portugalija yra antra po Graikijos. Gerai, kad portugalai rado aukso gyslą Angoloje, o tai su tokiu požiūriu galėtų būt ir pirmi. Pvz. shuttl`o vairuotojas renka pilną autobusą keleivių (t.y. apie 50 šiaurės ir labai šiaurės europiečių, norinčių pailsėti. Rinkimas vyksta apie 2 val.) ir visą tą laiką autobusas yra užvestas (viva ecologia i viva economia!). Bet vairuoja tai gerai.

2

Plius dvidešimt trys laukuose, vandenyne plius penkiolika ir pilnas pliažas besideginančių ir besimaudančių šiauriečių bei vietinių su paltais ir meškerikočiais rankose.  Žmonės kalba, kad čia ne Havajai, čia irgi būna šalta. O man kas, aš Baltijoj balandį maudžiausi…

3

Oras bjursta. Kaip ir maisto pasirinkimas restoranuose. Čia ne Havajai. Sako, arba mėsa arba žuvis. Žuvis ok, gal vaisiai būtų geriau, bet paragausim ir žuvies. Sako, užsidarysime nuo lapkričio, sezonas baigtas. Nesuprantu ką jie čia kalba ir verčiuosi ant kito šono, kad įdegis būtų tolygus.

read more »

rugpjūčio 15, 2012

Įvartis karaliaus Mindaugo akyse (kelionės užrašų knygutė)

Dienos planas: skipinti vyno rūsius ir imti futbolą. Bukarešto uber geros rungtynes pramiegotos, griebiamės šiaudo.

Šiaudas už septynių kilometrų. Griebiame taksi ir už tris eurus, besimėgaudami plastmasinės DACIA teikiamu važiavimo malonumu, pasiekiame stadioną. Alaus kvapas ir futboliškai atrodantys vyrai patvirtina – pasiekėm kelionės tikslą.

C.S.M.S. IASI vs. FCM BACAU. Apie 2000 žmonių ir siaubingai garsus saulėgrąžų gvildenimas/klegesys. Stadionas ne tik dūzgia, bet ir stato savo saulėgrąžų lūkštų piramides ir kitus šedevrus.

Būdami futbolo tautos atstovais įvertiname stadioną. Na, toks kaip Panevėžio Aukštaitijos, tik čia talpa ~12 000. Ir visos kėdės plastikinės. Tik panešiotos.

Pasidariau palaikantį plakatą. Mano šarlatanizmas buvo visa lemiantis. C.S.M.S. IASI laimėjo 1:0.

Taksi atgal kainavo 8 lėjas. Dar pigiau. Kalkuliuojant paaiškėjo, kad tai pigiau nei viešasis transportas.

Į mūsų parodos atidarymą IASI galerijoje važiavome..spėkit kuo? Taksi!

read more »

spalio 25, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (12 dalis/13)

Atvykus į Prahą nudžiugina super moderni stotis ir super nemodernus požiūris į keliautojus. Pabandančius užmigti (mat į Prahą atvykome 4 val. ryto) ant suoliuko, mus iškart puolė žadinti baisūs apsauginiai ir liepė sėdėti, o ne gulėti (geležinė logika. Tačiau pasidaro liūdna ypač prisiminus nuostabią Marselio stotį ir super draugiškus jos apsauginius).

Tokie apsauginių veiksmai bendros nuotaikos nepagerino ir miestui pliusų nepridėjo.

Išsvirduliavom į lauką ir iškart pajutom rytų Europos tvaiką: netvarką ir slavišką dvelksmą su stoties bomžais priešaky. Ilgai slampinėjom bumbėdami, kol apsnūdimo pagauti bandėm pasikeisti likusius Šveicarijos frankus į čekiškus kačiukus (taip juos vadinom dėl santrumpos KČ). Po nuostabios finansinės machinacijos supratom, kad tik išprotėję arba neišsimiegoję žmonės gali keistis pinigus vieninteliame kioskelyje dirbusiame 6 ryto. Ir dar nustebom, kad mus apgavo. Gal tiesiog įsižeidžiau nes pats esu iš apgavikiškos Rytų Europos.

 

read more »

spalio 22, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (10 dalis/13)

Venecija mus pasitiko su tragiška sovietmetį primenančia geležinkelio stotimi ir stipriu lietumi. Planas čia praleisti dvi dienas buvo sunaikintas vos tik koja palietė Venecijos grindinį (slidų ir šlapią). Ilgai nesvarstę rezervavome naktinį traukinį į Vieną (puiki procedūra ankstyvam rytmečiui: užtrunki 2 minutes ir gauni reikiamus bilietus be jokio vargo).

read more »

rugsėjo 16, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (5 dalis/13)

5 diena

Menkas malonumas yra šeštą ryto keltis ir lipti lauk iš traukinio. Pagal planą atvykome į miestą prie vandenyno – Narbonne! Džiaugsmingai pasitikome pirmąsias palmes ir laukėm užplūstančios pietietiškos karščio bangos ir….išsitraukę papildomus rūbų sluoksnius drebėjom nuo šalčio ir nuo nusivylimo, mat paaiškėjo, kad sąvoka “šalia jūros” buvo itin reliatyvi. Praleidę Narbonne maždaug valandą pajudėjome į rytus ir išsilaipinome kitame miestelyje, kur patekimas prie vandens telkinio atrodė labiau tikėtinas – Agde.

read more »

rugsėjo 15, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (4 dalis/13)

4 diena

Atostogų metu neįtikėtinai ankstyvas rytas ir itin skubi kelionė link Amsterdamo geležinkelio stoties nėra pats maloniausias potyris. Ypač ankstyvas rytas. Nors maršrutas buvo patikrintas, tačiau šiek tiek painiavos ir minimalios baimės pavėluoti buvo. Miestas budo po naktinės audros prievartavimų. Jis buvo šaltas ir alsavo baime (taip ir nežinau ar audra pakartotinai puolė miestą). Palikti Amsterdamą atrodė pats tinkamiausias metas ir nė nenujautėm, kad ši diena bus tikrojo spontaniško keliavimo diena.

Netrukus jau sėdėjome rytiniame traukinyje, o lengva snaudulį bei apniukusį dangų drumstė išlendančios saulės spinduliai bei pro langą lekiantys vaizdai: Haga, Roterdamas etc.

read more »

rugsėjo 13, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (2 dalis/13)

2 diena

Antra kelionės diena išaušo bendrabučio svečių kambaryje, kuris buvo dekoruotas tokiomis vesterno baro tipo “apkrapytomis” durimis (suprask, kad svečias jaustųsi pakankamai nepatogiai ir nenorėtų per ilgai užsibūti). Būtiužsi nesinorėjo nei kiek ir jau nuo pat ankstyvo ryto nekantravau ir laukiau “osnabriukinimo” po Amsterdamą pradžios. Pirmas kartas šiame, legendomis apipintame, mieste žadėjo kur kas daugiau nuotykių nei sekmadieniniame Bremene.

Draugė įteikė Amsterdamo žemėlapį, palinkėjo sėkmės ir puolė dėti paskutinius taškus ant savo magistrinio darbo. Kadangi savo magistrinį buvau apgynęs prieš šviežias pora savaičių ir galimybę stoti į doktorantūrą atidėjau kitiems (o gal keliams?) metams vien tik dėl galimybės pakeliauti ir pagaliau pailsėti, į kelią pajudėjau puikiai nusiteikęs. O kaip gi teiksiesi nepuikiai, kai žemėlapis rankoje žadėjo itin lengvą ir aiškų pasivaikščiojimą (kas čia gali būti neaiškaus kai miestas taip lygiai subraižytas).

read more »

rugpjūčio 8, 2011

Kelionių nostalgija

Vasaros dangus pažėrė rudens kvapų ir palengvino nostalgiškų nuotaikų formavimąsi. Nors dar vakar mėgavausi Aukštaitijos nacionalinio parko dievišku grožiu, tačiau pamatęs tris Rick Mereki trumpametražius filmukus apie 44 dienų kelionę po 11 šalių, išsyk puoliau pasiilgti vasaros, kuri oficialiai dar čia. O labiausia puoliau pasiilgti tų aplankytų vietų, kurias filmukuose lengvai atpažinau ir to kelionės jausmo, kuris persipynęs su nuovargiu, nežinomybe, susižavėjimu, atradimu….yra toks unikalus.

kovo 8, 2011

Popieriniu laivu po Europą…

Didžiai susižavėjau ir nudžiugau atradęs šitą video. Siunčiu linkėjimus ir sveikinimus Aurimui ir Juliui (ne tik moters dienos bei  Užgavėnių proga). JŪS KIETI!

rugpjūčio 21, 2009

Kai nelyja aš važiuoju dviračiu…

„Kai nelyja aš važiuoju dviračiu“, tokį užrašą pamatėme ant atviruko kai parsibeldę iš geležinkelio stoties barake valgėm makaronus. Nuaidėjo garsus, lengva ironija pagardintas juokas. Makaronai šildė skrandį, o visas kūnas dar jautė ką tik pasibaigusią kelionę. Kodėl šis užrašas pasirodė juokingas? Apie viską iš pradžių:

Traukinys į Kretingą Vilnių paliko 6:30. Žadint savo kvailą galvą teko 4:30, iš barako išmint apie 5:15. Brrrr, kokie tragiškai baisūs skaičiai kai suvoki jog jie apibūdina prabudimo laiką. Galva prabudo ties Radviliškiu ir tik tada supratau jog nepasiėmiau keleto gyvybiškai būtinų daiktų ir šiaip, išvažiavau su šlepečių tipo batais, kuriuos barake naudoju, nepatikėsit, kaip šlepetes. Gera pradžia.

read more »