Posts tagged ‘kvailystės’

9 lapkričio, 2009

30 labai kvailų išradimų

Vakar visą dieną turėjau knistis su mokslas, tačiau kaip dažniausia būna galva nusprendė savaip padiktuoti dienos ritmą ir liepė knistis su kuo tik noriu, bet tik ne su mokslais. Beveik taip ir dariau. Pripažinsiu jog stebėtinai sėkmingai. Ir va sugalvojau jog mano smegenys yra visiškai nenaudingos ir pasaulis verkia jog neišnaudojamas toks potencialas (tai bent susireikšminimas). Nusprendžiau pasidomėti kaip gi žmonės išnaudoja tą trijų kilogramų mėsos faršą galvoje ir ką gero ir naudingo duoda šiam pasauliui. Ir štai po akimis pakliuvo LIFE.COM puslapis ir jame publikuojamas fotostraipsnis apie kvailus išradimus. Siūlau su juo susipažinti bei pasiklausyti mano niekam tikusių interpretacijų. Tiesa, išradimai dėstomi atsitiktine tvarka, jų numeracija visiškai, kartoju, visiškai nieko nereiškia.

1life.com

1)      Kreivavamzdis automatas (1952 m.). Tiesa sakant labai gudrus išradimas! Visi esam matę kaip filmuose herojai žūna pakirsti kulkos, nes niekaip nesugeba tuo pat metu slėptis už kampo ir atakuoti priešininkų. Bet, įsivaizduokim jog ir priešininkas turi tokį patį ginklą ir susišaudymas trunka, hm kelias valandas? Na ir šiaip, pati ginklo naudojimo prasmė, kaip teigia pats Life.com „pirma šauk, o po to pažiūrėk į ką pataikei“, tikrai paverčia šį nuostabų išradimą šiek tiek ironišku.

2life.com

2)      TV akiniai (1963m.).

read more »

13 gegužės, 2009

Kalvarijų turgaus perlai

Kalvarijų turgus. Įdomi vieta. TIKRAI! Tokia jau ta mano prigimtis, domėtis įvairiais sendaikčiais, todėl karts nuo karto aplankau šį turgų (red. būtent tą skyrių kuriame prekiauja sendaikčiais).

Jausmas būna dvejopas: visų pirma atradimo džiaugsmas radus kažką itin vertingo, tada lengvas susierzinimas bandant susitart dėl kainos, nes dažniausia pardavėjai dvejoja ne tik dėl kainos, bet ir dėl šnekamosios kalbos ir vidinėje pardavėjo kovoje pirkėjas būna primirštamas. Nieko tokio. Visgi įsigijus kažką dar ilgai bandai surasti „kas čia negerai“, bet visgi dažniausia argumentas „kažkas negerai“ yra pardavėjų pusėje (turima omeniu jų gyvenimo peripetijas), todėl galiu džiaugtis pigiai įsigytais niekniekiais ir didniekiais.  Bet šį kart ne apie tai… O apie ką?

Šį kartą pasigilinsiu į itin paviršutiniškus dalykus ir aptarsiu iš gan slogaus ir niūraus Kalvarijų turgaus atsineštus įdomius ir linksmus pastebėjimus. Taip, jie parduoda viską. Viską tiesiogine to žodžio prasme. Tokia tiesiogine, kad kai kurios prekės sukėlė ne tik nuostabą, bet ir isterišką juoką. Taigi, išvardinsiu keletą įdomesnių daiktų, kuriuos bandė prastumti kalvarijiečiai:

a)      Dulkių siurblio vamzdis (tas lankstusis). Visų pirma vamzdis buvo akivaizdžiai senas ir sudėvėtas, antra – velniai žino kokiam dulkių siurbliui jis tinka, trečia – pardavėjas pardavinėjo TIK vamzdį, vaikščiojo jį pasikabinęs ant kaklo ir visiems primigtinai jį siūlė. Taip tęsėsi maždaug mėnesį. Vėliau pardavėjas ir vamzdis kažkur dingo. Matyt kažkas nupirko juos abu.

b)      Tualeto dangtis. Be proto senas. Be proto sudėvėtas. Rožinis! Be komentarų.

c)      Iškarpos iš pornografinių žurnalų su nuogomis moterimis įrėmintos į paveikslų/nuotraukų rėmus. Čia naujausias mados klyksmas, prieš kelias dienas tokių mačiau net pas kelis pardavėjus.

d)      Kompiuterinės klaviatūros mikroschema. Tai aišku, kai klaviatūros šiais laikais praktiškai neįperkamos tai mikroschema yra pirmas žingsnis link nuosavo išsvajotojo personalinio kompiuterio.

e)      Vienas batų raištelis. Teisingai mąsto žmonės. Kas per nesąmonė kad visada reikia pirkti du raištelius, netgi jeigu tau reikia vieno. Čia galbūt yra sėkmingo verslo užuomazga.

f)        Sulūžusios žaislinių vaikiškų mobiliųjų telefonų imitacijos. Keista? Bet dar keisčiau jog jos buvo pardavinėjamos kartu su tikrais (padėvėtais/neabejotinai vogtais) mobiliaisiais telefonais!

g)      Sena, seno kompiuterio dėžė (be paties kompiuterio viduje). Na gaaaaaal ir jai galima rasti paskirtį. Pavyzdžiui stilinga spintelė mažoms smulkmenėlėms. Ką aš čia bandau apgaut…

h)      Sena surūdijusi pačiūža (viena!). Paklausus „o kur antra?“ atsakymas nebuvo gautas. Matyt užtenka ir vienos. O gal ji skirta vienakojam žmogui. Turbūt turguje veikia bendra kompanija, kuri kitame filiale vieną batų raištelį prastūminėjo.

i)        Paauglės nuotrauka. Eilinė, buitinė nuotrauka. Iš tikrųjų labiau liūdna nei juokinga. Padariau prielaidą jog tokie eksponatai gali būti pardavinėjami apiplėšus butą, nes iš pardavėjo išvaizdos abejočiau ar ta paauglė su juo susijusi. Tokiu atveju rasti savo ar savo draugės nuotrauką kaip prekę yra mažų mažiausia NEMALONU.

Šiam kartui tiek 🙂

Turgus