Posts tagged ‘liūdesys’

6 gegužės, 2013

Apšviestuose languose vieniši žmonės atrodo liūdnai

Saulė nusileis, nieks namo neįleis“ dejuodavo Skruzdėlytė tauškalytė.  Kažkada jos žodžiai skambėjo įtaigiai ir atrodė baisiai gerai argumentuoti.

Saulė buvo nusileidusi, leidausi nuo kalno gimtųjų namų link. Nuo to paties kalno besileidžiant rogutėmis žiemą, prieš daug daug metų, vos nepakliuvau po oranžinio Kamaz’o ratais. Šį kartą pakliuvau į stebėtojo liūdesio pinkles. Kairėje ir dešinėje, o ypač priekyje, visur stūkso nepriklausomybės pradžios lietuviškosios (vokišk-skandinaviškais prieskoniais pagardintos) svajonės išsipildymas nekilnojamojo turto pavidalu.

Žinia, tuometinė architektūra, išsipančiojusi iš Sovietinės „kelių galimų projektų architektūros“, nėrė į bokštų ir bokštelių vandenis su nematyto aukščio, dydžio, nefunkcionalumo arkomis, balkonais, vitražais ir kitomis grožybėmis.  Grožybėmis apkaišytuose devyniuose kambariuose talpinosi trijų-penkių asmenų šeimos.

Ponia mezga

Kadangi prisiminimuose viskas yra daug gražiau, tai tais laikais saulė švietė daug dažniau, žiemos buvo tikresnės, pienas skanesnis, televizorius geresnis… kaimynai buvo laimingesni. Gal net per daug. Jie buvo tokie laimingi, kad per šitiek metų nesužinojau jų vardų. Bevardžiai, iš matymo geriausi kaimynai, beveik visą savo laiką skyrė namų-milžinų priežiūrai, kol galiausia vienas po kito iškeliavo kažkur, ką liaudis vadina anapus.

Šiapus liko užaugusių vaikų ir anapus iškeliavusių vyrų paliktos žmonos, kurios, užgesinusios šviesas aštuoniuose iš 9 kambarių, sėdi šviesoje viename iš jų ir ilgesingai žiūri pro langą. Einant pro šalį, nusileidus saulei, tie vieniši žmonės apšviestuose languose atrodo labai liūdnai.

16 balandžio, 2010

Heraklis patyrė pirmąją traumą

Antrą sezoną Lietuvoje rungtyniaujantis bei (mano) gimtinės takus mindantis miesto- miško- kaimo- smėlio-ežero dviratis Heraklis, vakar apie 19val. vietos laiku patyrė skaudžią traumą. Kildamas į kalną Heraklis suvaitojo tuščios padangos balsu ir nebepajėgdamas iškęsti nepakeliamo skausmo sustojo…Aplink stojo mirtina tyla. Po kelių minučių skausmo perkreiptu veidu Heraklis buvo paguldytas prie kitų, tačiau sveikų savo draugų. Kelioms dienoms vargšas Heraklis tepo velo-marginalu. Liūdnas ir susikrimtęs jis stebi ir laukia….

4 balandžio, 2010

Fir Firo ir asiliuko dialogas

Šiandien žiūrėjau kaip asiliukas susirgo liūdesiu ir maždaug ties kažkelinta sekunde man patiko maža asiliuko ir fir firo dialogo ištrauka. Nesigilinu kuo ji patiko, turbūt kažkokia miela ar juokinga buvo. Ne tame esmė. Esmė tame, kad nusprendžiau eksperimentuotis. Išsikirpau tą ištrauką ir paleidau ją groti be sustojimo. Tai va, maždaug po 42 minučių prieš 42 minutes man miela ir juokinga ištrauka tapo nervinančia ir užknisančia nesąmone. Jeigu norite pakartoti eksperimentą pateikiu šią ištrauką youtubiškame pavidale:

Akivaizdu jog manyje vienas asiliukas, mažoka?