Posts tagged ‘lomografija’

lapkričio 10, 2012

Lapkritis

Lapkritis man (vis dar) Antakalnis.

ps. o trečiadienis – žalia spalva. Penktadienis mėlyna. Šiandien šeštadienis, bet šeštadienis spalvos dar neturi.

Fotografuota gal 2009, gal 2010 metais…Tikrai ne 2012 ir mažiau tikrai kad ne 2011.

rugsėjo 4, 2011

3D Lomo

Trupinėlis Lomo 3D. Nors tokių video yra daugiau, bet šis yra vienas pirmųjų (o gal pats pirmas).Gal padarom lietuvišką 3D lomo rudeninių lapų mūšį? 🙂

rugpjūčio 1, 2011

Holga TIM 3D

Plastic fantastic kameros visada buvo pakankamai ekscentriškos, bet pastaruoju metu įvairiausios jų mutacijos tiesiog pribloškia. Štai “žaismingas” pavyzdys, kaip galima perdaryti Holgą. Paimi paprastą Holgą ir padarai fun fun fun 3 d super fotoaparatą su “neribotomis” galimybėmis.

This slideshow requires JavaScript.

Ar čia po gimtadienio visai nusenau/nupezau, bet man tyra gryna Holga yra nepakeičiamas dalykas!

Ir visgi jeigu jums patiko tokia Holgos mutacija, nesigėdydami spauskit nuorodą ir įsigykit ją: http://photojojo.com/store/awesomeness/tim-holga/

Žymos: , , ,
sausio 30, 2011

Panegirika, pasiteisinimas, pa pa pa…

Kad jau buvau apkaltintas tinginyste, papizmo propagavimu ir kitokiais dalykais, tai leisiu pasiteisint, o gal labiau pasipanegirinti ir įrodyti, jog nevisai švaistau vėjais savo jaunas (kai kam juoką kelią mano jaunystė) dieneles. Anadien, tai buvo prieš kelis mėnesius, gavau intriguojantį email`ą (karts nuo karto pasitaiko tokių gauti) su dar labiau intriguojančiu pasiūlymu. Aišku iškart pasirašiau ir dar po kelių mėnesių pasirodė pasiūlymo materializuotas variantas, kurį pats išvydau dar po kelių mėnesių, o jums rodau dar po kelių savaičių. Taigi, visai netikėtai, bet labai šauniai, tapau Ekvadore leidžiamo žurnalo apie kultūrą, meną, politiką ir bla bla bla iliustracijų autoriumi, tai yra, jie visą žurnalą iliustravo vien tik mano nuotraukomis. Tris kart valio Ekvadorui. Čia galite permesti akimis, kaip visa tai atrodo:

This slideshow requires JavaScript.

Tiems kas skaito ispaniškai ir norite susipažinti su straipsniais atidžiau – brūkštelėkite savo e-mailus, atsiųsiu geros skaitomybės versiją.

rugpjūčio 20, 2010

Paroda Prospekto galerijoje, lietus ir džiaugsmas kabant ant sienos

Vakar Prospekto Galerijoje atidaryta paroda “Fotosofija”. Nors po darbo vos pavilkau kojas, o galva buvo sunkesnė už gintaro muziejų (wtf?), bet į parodą eiti buvo ne tik privalu, bet ir smagu. Pirmą kartą iš namūdiškų parodų mano darbai atsidūrė tokioje prestižinėje vietoje (Gedimino prospekte blemba). Kaip tikras kukluolis nulėkiau prie savo, ant sienos kabančių, darbų ir lyg netyčia šūkčiojau tolėliau stovintiems draugams jog atradau labai nuostabias nuotraukas. Nuostabumas tų nuotraukų jau toks nuvalkiotas. Taip jos man atsibodę, bet į konkursą siunčiau vien tik todėl, jog jos jau yra laimėję daug visokio brūdo, tai maniau pradžiai pramušt turėtų pavykti ir su šiom. Pavyko. Pavyko ne tik kaboti ant sienos, bet dar ir į išleistą albumą pakliūti. Matyti savo darbus albume irgi nepaprastai geras jausmas. Toks if, uh, uf, my, vy. Panašiai toks. O gauti, kad ir taurę, bet nemokamo vyno irgi yra nuostabu. Nuostabu buvo matyti tiek daug kitų nuostabių darbų ir pasidžiaugti tokia tikrai didele (darbų ir autorių skaičiumi) paroda. Taigi, mielieji skaitytojai, jeigu eisite pro šalį aplankykite Prospekto galeriją ir apžiūrėkite visas tas nuostabias nuotraukas (kabančias). Siūlau patikusią nuotrauką pagerbti plojimais. Kaip žmonės ploja kinoteatruose po gero (nevisada) filmo, pagerbdami jo kūrėjus, aktorius ir t.t.lygiai taip pat galime pagerbti ir fotografus bei modelius paplodami nuotraukai. Ps. Jei bent kartą esi plojęs filmui, tai plodamas nuotraukai kvailiau neatrodysi.

rugpjūčio 11, 2010

Atsitiktinumas lomografijoje

Lomografija ir lomografai dažnai kaltinami menku fotografijos išmanymu, o jų kadrų gerumas grindžiamas vien tik atsitiktinumu. Šis kaltinimas ir kitos pusės gynyba tęsiasi visą amžinybę (lomografinę amžinybę). Vienok kreivas horizontas ir neaiškiai sukomponuoti objektai fotografijoje vienus verčia šlykštėtis, o kitus toks chaosas žavi. Visgi spontaniškumo lomografijoje yra daug, tačiau atsitiktinumo ne tiek jau daug kiek daug kam atrodo. Save ir savo žiūrovą gerbiantis lomografas dažniausia neriasi ne tik į fotografavimo malonumo liūną, tačiau viską labai gerai apgalvoja ir pasveria, o kurdamas dublius su kitu fotografu ne tik išsiaiškina kokia temos linija vyrauja pirmajame sluoksnyje, tačiau kokiu fotoaparatu kurti kadrai bei kokie nustatymai naudoti. Visiškas atsitiktinumas yra praktiškai neįmanomas. Tu jauti aplinką, jauti savo fotoaparatą ir fiksuoji tai, ką visų pirma užfiksavo tavo jutimai: rega, klausa, uoslė ir t.t. po to bandai viską užfiksuoti ant juostelės.

Visiškas atsitiktinumas būtų – kitais jutimais neužfiksuoto kadro padarymas, kas praktiškai yra neįmanoma. Taip galėtų atsitikti jeigu fotoaparatas remdamasis atsitiktinumą skaičiuojančiai logaritmais fotografuotų pats. Vieną kartą man taip buvo. Dviračio krepšyje vežamas fotoaparatas dėl neaiškių priežasčių ėmė ir suveikė bei pagimdė pirmą tikrai spontanišką ir visiškai atsitiktinį kadrą. Įdomu? Tačiau kas tuomet yra tikrasis šio kadro autorius?

liepos 16, 2010

Doubles su Anna (Ryga)

Po ilgos pertraukos iš juostelių spintos ištraukiau seniai laukiančias atsiųstąsias juosteles ir puoliau jas dubliuoti. Kadangi su atsitiktiniais dubliais prisižaidžiau beveik pakankamai, tai šį kartą buvo tema. Kokia? Kas yra matęs daugiau nei dvi mano nuotraukas, turbūt pastebėjote kad kiekvienoje juostelėje būna kojų/batų nuotraukų. Kodėl? Nes šiaip sau ir todėl kad tai dažniausia būna pirmasis kadras (suprask ale bus nevykęs) arba paskutinis (suprask ale noriu kuo greičiau atiduot juostelę ryškinimui). Taigi, aš ir kolegė Anna iš Rygos ir dubliai tema: kojos! Štai toks lomografinis mano ir Annos pasivaikščiojimas po Rygą ir Vilnių:

gegužės 5, 2010

Kaip Vilniuje lijo saule…

Ps. Vos tik parašęs pavadinimą susizgribau (labai geras žodis), kad visi mano pavadinimai kaip pasakų pasakoriaus, kokia tai didaktika dvelkia. Ta proga dvelktelsiu šiek tiek šilumos. Labiau parodysiu negu papasakosiu kaip vieną dieną Vilnius apsišvitino ir visur kur padvelkė saulės spinduliai, kurie rėžė akį, akinius, akiduobes, akimirkas, akibrokštus, akidangčius, akito dvelkishimo. Kadangi pasakoriškai pradėjau tai pasakoriškai ir užbaigsiu. Seniai seniai, gal praeitą savaitę, o gal kai šile ožius ganiau, išėjau į miestą ir mindžiojau tatai nūnai jo grindinį. Mindžiojau ilgai, kolei klumpės kojas nudėvėjo. Bet klausykit vaikai, ne šiaip sau mindžiojau, o rankoje nešiausi stebuklingą dėželę, katra ne šiaip sau stebuklinga, nes daro stebuklus, o stebuklinga nes stebuklai stebuklingi stebuklingai užgimę pavirsta tikru stebuklėliu. Saulutė rezgė dialogą su manim ir tauškė: „Pagauk mane, mano zuikutį, branguti…“. Tai aš trečias brolis būdamas ir bandžiau pagauti ir man tatai nūnai pavyko tai. O rezultatas gavosi štai toks: ir princesė ir rūmai ir kelios nuotraukos. Štai šios:

read more »

balandžio 23, 2010

8 objektyvai geriau negu vienas arba kas tas aštuonakis Oktomat`as

Viena akis yra gerai. Dvi akys yra dar geriau. Kažkada pasakojau kaip gerai yra keturios akys. Bet kam kankintis su keturiomis akimis, jeigu galima turėti visas aštuonias. Kas jas turi?

Aštuonkojis aštuonakis? Jas turi labai senas mano žaislas, kuriuo naudotis pradėjau tik dabar- Oktomat. Oktomat yra fotoaparatas turintis keistus ir mažus 8 objektyvus. Kaip ir actionsampler`is Oktomatas padalina objektyvams skirtas 2,5 sekundes ir pagauna veiksmą vykstantį tuo metu. Gauname 8 mažus kvadratėlius vienoje nuotraukoje, arba aštuonias mažas nuotraukas. Iš esmės labai fainas žaislas tik turi keletą minusų. Fotografuoti galima tik lauke ir tik spinduliuojant nežmoniškam kiekiui saulės. Pasikartosiu – saulės turi būti nežmoniškai daug plius juostelė turi būti iš sunkiosios artilerijos. Štai pateiksiu pvz kuriame fotografuota prieš savaitę, kuomet saulės buvo laaabai daug, na štai 400iso juostelė buvo pats tas. Taigi suprantate logiškai, jog su tokiu žaislu viduje nepažaisi. Antras minusas – objektyvų tiek daug ir jie viską vaizdą talpina į tokį mažą kadrą, jog iki šiol nesuprantu kaip nukreipti fotoaparatą, kad nufotografuočiau būtent tai ko man reikia.

Dažniausia jis pagauna tai kas jam pačiam patinka labiausia. Na, bet kol kas išbandytos vos kelios juostos, o rezultatas tikrai nėra blogas. Patinka. Žaisiu. Jei turėsi galimybės – griebk šitą žaislą, žaismingai padės praleisti kelias pavasariškas valandas lauke.

read more »

balandžio 5, 2010

Kaip nepasimesti masiniuose renginiuose

Tam kad jūs ar jūsų vaikas nepasimestų masiniuose renginiuose reikia turėti kokį nors ryškų daiktą, kuris būtų pastebimas iš toli. Štai puikus pavyzdys yra šis spalvotas balionėlis:


et, grožis ir gėris tokios nuotraukos. Viskas padaryta su senu geru juostinuku Horizon. Gaila kad dar neturiu tokio, tik pasiskolinau, bet jis mane taip veža jog turbūt griebsiuosi taupymo režimo ir nusipirksiu vieną sau. O tada pasaulis taps viena didele panorama!