Posts tagged ‘miegas’

sausio 4, 2012

Mano (siur)realistiniai sapnai

Visi sapnai siurrealistiniai, atkirstų oponentas. Visas siurrealizmas yra lyg sapnai, atkirstų siurrealizmo parodos lankytojas. I am a Lumberjack and I am OK, I sleep all night and I work all day, atkirstų medkirtys.

Sapnas .

Ruduo. Arba ankstyvas pavasaris. Tas laikotarpis kuomet gamta yra neestetiškai ruda. Ant kalvos stovi medinis namas. Namas didelis, jame daug pavienių kambarių. Įėjęs į vidų ieškau savo kambario. Nuojauta kužda, kad tai viešbutis. Nebrangus. Praveriu vienas duris, o ten tualetas. Praveriu kitas, ten tas pats tualetas tik jis turi antras duris, didelius laiptus vedančius link klozeto, o šalia klozeto miega vyras.

read more »

Reklama
rugsėjo 30, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (8 dalis/13)

Už vakaro linksmybes visuomet reikia sumokėti ryte. Hm, šįkart net ši taisyklė buvo pakoreguota, už vakaro linksmybes susimokėjome po pietų, nes prabudome apie 13 val. Pusrytpietūs ir visa vos vos gyva kompanija paguodos ieškoti nusprendė kalnuose ir maiste.

read more »

gruodžio 10, 2009

Darbo diena prasidėjo…

Šiandien sukanka lygiai 4 dienos kaip aš kiekvieną rytą keliauju į darbą. Sunkiai keliauju. Visgi miegas toks gudrus procesas, prie kurio greit priprantama ir lėtai atprantama. Pripratau kaskart miegot iki 12 tai dabar ir kovoju su savimi kai reikia keltis 6:23. Atsikeliu. Bet labai sunkiai.

Keista buvo pamatyt tikrą gyvenimą, pamatyt tai, jog žmonės yra aktyvūs jau tada kol kiti sapnuoja penktą sapną. Rytiniai troleibusai su piktais žmonėmis ir dar piktesniais kitais žmonėmis nesuteikia didelės vilties jog dienos pabaiga bus linksma. Bet kartais būna. Taip pat nelabai linksma po darbo važiuoti tiesiai į paskaitas, be jokių pietų ir vietoj to gaut didelę dozę dėstytojo siunčiamo intelektinio (arba ne) užtaiso (arba ne). Vieną dieną gavau, kitas dvi negavau. Po to tikrai mažokai ko norisi. Dažniausia tie norai primena kokia gyvuliška to žmogaus prigimtis: paėst, pagert, nusipraust ir …..

Ką aš visu tuo noriu pasakyt? Mažai ką. Gal tik tą, jog nebepildau savo tinklaraščio ir kurį laiką taip ir bus, nes fiziškai nebesugebu to padaryti, organizmas nespėjo prisiadaptuoti prie pasikeitusių, ekstremalesnių sąlygų.  Net ir dabar jaučiu jog dar dešimt minučių ir nebeatlaikysiu. Turbūt eisiu miegot tuoj pat. O ką? Kartais galima pagyvent taip kaip gyvena penkiamečiai. : )))

Ta proga, nors ir ne šiandien, tačiau atsiminiau seną gerą dainą, kuri kažkada buvo buto (kartu su visais kambariokais) himnu, tais gūdžiais pirmakursiškais metais. Daina skamba šitaip: LMP- Darbo diena

birželio 3, 2009

Rytinis (įrašyti)logas. A. Dia B. Mono C. Dauno D. Sapno

Aušta. Kažkur tolumoje, maždaug penki metrai nuo pagrindinio miego centro pasigirdo tylus, švelnus, bet su priekaištu kalbantis balsas:

–         Labas rytas. – tarė jis.

–         Labas. – nepatikliai atsakiau aš.

–        Ką šiandien veiksi? – pasmalsavo balsas.

–         Nieeeeeko, eisiu į banką, o kas klausia? – paatviravau.

–         Tavo geri draugai. – kiek įžūliai, choru atsakė keli balsai.

–         Kas tokie?Kas čia kalba? – sunerimau ir pakilau iš sapno, kuris turėjo intrigą.

–        Čia meeees, tavo geri draugai, kodėl mus pamiršai? – dar pikčiau nuaidėjo choras.

–         Nepamiršau, kam tie skandalai, juk blogas oras ir šiaip. – pamatęs kalbančius fotoaparatus sutrikau aš, bet supratęs jog bendrauju su plastmasės gabalais šiek tiek suįžūlėjau.

–         Jei nenori skandalų, tai imi mus ir kuo greičiau eini fotografuoti, nes jeigu ne… – pagrasino komanda.

–         Kas bus jeigu ne? – nepabūgau plastmasgalių.

–         Ot paimsim ir sugesim netikėčiausią akimirką. – triumfuodami pareiškė jie.

–         Ot paimsiu ir išmesiu dar netikėtesnę akimirką. Atsiminkit kas nutiko Zenit`ui, kuris reiškė savo nepasitenkinimą ir agresyviai elgėsi. – išrėžiau jiems ir apsiverčiau miegui ant kito šono.

–         Gerai gi gerai, nereikia čia tų kraštutinumų, tik šiaip priminėm kad ne vienas gyveni ir mes norim veiklos pagaliau. – nusivylę ir supratę kas čia šeimininkas nusileido fotoaparatų gvardija.

–         Bus jum veiklos, idėjų yra bus ir veiklos, tik oro gero reikia. Labanakt, necypaukit daugiau. – atsakiau ir ramiai miegojau toliau. Pabudęs lyg per miglą prisiminiau rytinį pokalbį. Man neramu. O tau?

Zenitas po susidorojimo

gegužės 10, 2009

Mano priešas nr.1

Šiaip gyvenime esu taikus žmogus ir priešų niekad neturėjau…neturėjau, bet dabar jau turiu.

Aš jo nekenčiu. Jis varo mane iš proto. Dar niekad niekam nejaučiau tokios neapykantos!!!

Visų pirma jis sugadino mano maistą ir tuo pačiu sugadino mano dieną (jo pokštas, man, alkanam studentui, neatrodė juokingas). Visų antra jis neleido man užmigti. Visą naktį rėkiau ant jo, bet jis vis tiek trukdė. Ir aš žinau, kad jis man neleis užmigti ir šiandien. Dabar, kai rašau šį įrašą bloge jis pradeda daryti savo juodą darbą leisdamas suprasti kad manęs laukia dar viena bemiegė naktis.

read more »