Posts tagged ‘nesąmonės’

birželio 21, 2012

Fotografinis nesąmonių muziejus

Vykdydamas naujojo kompiuterio adaptaciją pagaliau turėjau progą peržvelgti savo archyvus, failų sankaupynus ir sąšlavynus. Ir ko tik ten neradau. Vienas įdomesnių radinių buvo kalnas nuskenuotų komiksų ir nuotraukų iš kadaise kultinio žurnalo “Šluota”.

Prieš pora metų, kartu su kolega L.J. rezgėm tokią parodą „Šluotos aukso amžius 1957–1961 m.“.  Tą kartą rinkome vien tik piešinius, tačiau slapta skenavau ir nuotraukas. Nors tiesą pasakius tie patys piešiniai labai maloniai nustebino savo įžvalgumu ir laikmečio neatitinkančiu kandumu.

read more »

kovo 29, 2010

Juodasis penktadienis

Dažnai animaciniuose filmuose būna toks veikėjas kuriam viskas ir visada nesiseka. Maža to jam virš galvos plaukia juodas debesis iš kurio pliūpsta žaibai ir lietūs. Tai va, toks mažas juodas debesėlis pakibo ir virš mano galvos praeitą penktadienį. Atrodytų tobulai suplanuota savaitės pabaiga, renginių tiek kad gali eiti kur tik nori, o reziumė kad eini visur o nenueini niekur. Vienoje vietoje tiek daug žmonių jog neįmanoma patekt į vidų, kitur tiek mažai žmonių, kad renginys vargu ar išvis prasidės, kitur renginys prasidės, bet negalima nusipirkt to ko nori, o paskutinė vietą iliustravo visą vakarą. Pokalbis su padavėja:

–          Alaus ir keptą sumuštinį.

–          Gerai.

(po 10min)

–          Mūsų virtuvė sugedo – sumuštinio nebus. (įsivaizduokit kokie žiaurūs žodžiai žmogui kuris valgė tik pietus, o jau ~23val vakaro)

–          Tik alaus ir praneškit kai virtuvė veiks….

Praiena daug laiko, alus baigiasi, viskas taip užknisa, kad vienintelis noras eiti namo. Apsirengi paltą ir:

–          Sąskaitą prašau.

–          Mmmm, jau einat? Virtuvė ką tik veikt pradėjo.

–          Ačiū, nebereikia…labanakt.

Ps. Skaitau ir nesuprantu kaip taip nekaltai skamba raštu aprašyta tokia baisiai nevykusi diena.

Jei reiktų tą penktadienį nufotografuot tai jis atrodytų maždaug taip:

O gal ne taip, o labiau šitaip:

Taip. Antra nuotrauka daug tiksliau atspindi penktadienį.

lapkričio 9, 2009

30 labai kvailų išradimų

Vakar visą dieną turėjau knistis su mokslas, tačiau kaip dažniausia būna galva nusprendė savaip padiktuoti dienos ritmą ir liepė knistis su kuo tik noriu, bet tik ne su mokslais. Beveik taip ir dariau. Pripažinsiu jog stebėtinai sėkmingai. Ir va sugalvojau jog mano smegenys yra visiškai nenaudingos ir pasaulis verkia jog neišnaudojamas toks potencialas (tai bent susireikšminimas). Nusprendžiau pasidomėti kaip gi žmonės išnaudoja tą trijų kilogramų mėsos faršą galvoje ir ką gero ir naudingo duoda šiam pasauliui. Ir štai po akimis pakliuvo LIFE.COM puslapis ir jame publikuojamas fotostraipsnis apie kvailus išradimus. Siūlau su juo susipažinti bei pasiklausyti mano niekam tikusių interpretacijų. Tiesa, išradimai dėstomi atsitiktine tvarka, jų numeracija visiškai, kartoju, visiškai nieko nereiškia.

1life.com

1)      Kreivavamzdis automatas (1952 m.). Tiesa sakant labai gudrus išradimas! Visi esam matę kaip filmuose herojai žūna pakirsti kulkos, nes niekaip nesugeba tuo pat metu slėptis už kampo ir atakuoti priešininkų. Bet, įsivaizduokim jog ir priešininkas turi tokį patį ginklą ir susišaudymas trunka, hm kelias valandas? Na ir šiaip, pati ginklo naudojimo prasmė, kaip teigia pats Life.com „pirma šauk, o po to pažiūrėk į ką pataikei“, tikrai paverčia šį nuostabų išradimą šiek tiek ironišku.

2life.com

2)      TV akiniai (1963m.).

read more »

lapkričio 1, 2009

Ištieskit pagalbos ranką, bent jau pirštą kokį ar pusė nago

Sveiki, vienai tokiai nukopijuotai, neoriginaliai nesąmonei reikia Jūsų pagalbos. Atsakykit į labai trumpą vienintelį klausimą čia: http://www.apklausa.lt/f/spalvu-tyrimas-hppzzm1 ir po savaitės sužinosit kokią nesąmonę nukopijavau ir smalsumo vedamas bandau atkartot 🙂

Žymos:
spalio 15, 2009

Kai ranka nuslysta nuo konspektų..[2 dalis]

Atlikus pirmąjį “tyrimą” mane aplankė ponaitis azartas ir kiekvieną kartą per paskaitas bandau atsisėsti prie skirtingų stalų ir išsiaiškinti kokių auksinių minčių palieka studentai. Šį kart ataskaita nuo dviejų naujų stalų. Kažkaip nusprendžiau nebefiksuoti kvailų ir bereikšmių pasakymų, tokių kaip “valio”, “ne” ir pan. Pabandžiau išrinkti truputį įdomesnius pastebėjimus. Taigi:

Stalas nr.1:

Karolina eiga (wtf? eiga?kokia dar eiga)

LSD (o taip, kas kitas jei ne Lietuvos sodininkų draugija)

Nu valio. Ačiū. (žmogus ir pasidžiaugė ir taškus sakinyje sudėjo, pagarba jam)

read more »

birželio 3, 2009

Rytinis (įrašyti)logas. A. Dia B. Mono C. Dauno D. Sapno

Aušta. Kažkur tolumoje, maždaug penki metrai nuo pagrindinio miego centro pasigirdo tylus, švelnus, bet su priekaištu kalbantis balsas:

–         Labas rytas. – tarė jis.

–         Labas. – nepatikliai atsakiau aš.

–        Ką šiandien veiksi? – pasmalsavo balsas.

–         Nieeeeeko, eisiu į banką, o kas klausia? – paatviravau.

–         Tavo geri draugai. – kiek įžūliai, choru atsakė keli balsai.

–         Kas tokie?Kas čia kalba? – sunerimau ir pakilau iš sapno, kuris turėjo intrigą.

–        Čia meeees, tavo geri draugai, kodėl mus pamiršai? – dar pikčiau nuaidėjo choras.

–         Nepamiršau, kam tie skandalai, juk blogas oras ir šiaip. – pamatęs kalbančius fotoaparatus sutrikau aš, bet supratęs jog bendrauju su plastmasės gabalais šiek tiek suįžūlėjau.

–         Jei nenori skandalų, tai imi mus ir kuo greičiau eini fotografuoti, nes jeigu ne… – pagrasino komanda.

–         Kas bus jeigu ne? – nepabūgau plastmasgalių.

–         Ot paimsim ir sugesim netikėčiausią akimirką. – triumfuodami pareiškė jie.

–         Ot paimsiu ir išmesiu dar netikėtesnę akimirką. Atsiminkit kas nutiko Zenit`ui, kuris reiškė savo nepasitenkinimą ir agresyviai elgėsi. – išrėžiau jiems ir apsiverčiau miegui ant kito šono.

–         Gerai gi gerai, nereikia čia tų kraštutinumų, tik šiaip priminėm kad ne vienas gyveni ir mes norim veiklos pagaliau. – nusivylę ir supratę kas čia šeimininkas nusileido fotoaparatų gvardija.

–         Bus jum veiklos, idėjų yra bus ir veiklos, tik oro gero reikia. Labanakt, necypaukit daugiau. – atsakiau ir ramiai miegojau toliau. Pabudęs lyg per miglą prisiminiau rytinį pokalbį. Man neramu. O tau?

Zenitas po susidorojimo

gegužės 13, 2009

Kalvarijų turgaus perlai

Kalvarijų turgus. Įdomi vieta. TIKRAI! Tokia jau ta mano prigimtis, domėtis įvairiais sendaikčiais, todėl karts nuo karto aplankau šį turgų (red. būtent tą skyrių kuriame prekiauja sendaikčiais).

Jausmas būna dvejopas: visų pirma atradimo džiaugsmas radus kažką itin vertingo, tada lengvas susierzinimas bandant susitart dėl kainos, nes dažniausia pardavėjai dvejoja ne tik dėl kainos, bet ir dėl šnekamosios kalbos ir vidinėje pardavėjo kovoje pirkėjas būna primirštamas. Nieko tokio. Visgi įsigijus kažką dar ilgai bandai surasti „kas čia negerai“, bet visgi dažniausia argumentas „kažkas negerai“ yra pardavėjų pusėje (turima omeniu jų gyvenimo peripetijas), todėl galiu džiaugtis pigiai įsigytais niekniekiais ir didniekiais.  Bet šį kart ne apie tai… O apie ką?

Šį kartą pasigilinsiu į itin paviršutiniškus dalykus ir aptarsiu iš gan slogaus ir niūraus Kalvarijų turgaus atsineštus įdomius ir linksmus pastebėjimus. Taip, jie parduoda viską. Viską tiesiogine to žodžio prasme. Tokia tiesiogine, kad kai kurios prekės sukėlė ne tik nuostabą, bet ir isterišką juoką. Taigi, išvardinsiu keletą įdomesnių daiktų, kuriuos bandė prastumti kalvarijiečiai:

a)      Dulkių siurblio vamzdis (tas lankstusis). Visų pirma vamzdis buvo akivaizdžiai senas ir sudėvėtas, antra – velniai žino kokiam dulkių siurbliui jis tinka, trečia – pardavėjas pardavinėjo TIK vamzdį, vaikščiojo jį pasikabinęs ant kaklo ir visiems primigtinai jį siūlė. Taip tęsėsi maždaug mėnesį. Vėliau pardavėjas ir vamzdis kažkur dingo. Matyt kažkas nupirko juos abu.

b)      Tualeto dangtis. Be proto senas. Be proto sudėvėtas. Rožinis! Be komentarų.

c)      Iškarpos iš pornografinių žurnalų su nuogomis moterimis įrėmintos į paveikslų/nuotraukų rėmus. Čia naujausias mados klyksmas, prieš kelias dienas tokių mačiau net pas kelis pardavėjus.

d)      Kompiuterinės klaviatūros mikroschema. Tai aišku, kai klaviatūros šiais laikais praktiškai neįperkamos tai mikroschema yra pirmas žingsnis link nuosavo išsvajotojo personalinio kompiuterio.

e)      Vienas batų raištelis. Teisingai mąsto žmonės. Kas per nesąmonė kad visada reikia pirkti du raištelius, netgi jeigu tau reikia vieno. Čia galbūt yra sėkmingo verslo užuomazga.

f)        Sulūžusios žaislinių vaikiškų mobiliųjų telefonų imitacijos. Keista? Bet dar keisčiau jog jos buvo pardavinėjamos kartu su tikrais (padėvėtais/neabejotinai vogtais) mobiliaisiais telefonais!

g)      Sena, seno kompiuterio dėžė (be paties kompiuterio viduje). Na gaaaaaal ir jai galima rasti paskirtį. Pavyzdžiui stilinga spintelė mažoms smulkmenėlėms. Ką aš čia bandau apgaut…

h)      Sena surūdijusi pačiūža (viena!). Paklausus „o kur antra?“ atsakymas nebuvo gautas. Matyt užtenka ir vienos. O gal ji skirta vienakojam žmogui. Turbūt turguje veikia bendra kompanija, kuri kitame filiale vieną batų raištelį prastūminėjo.

i)        Paauglės nuotrauka. Eilinė, buitinė nuotrauka. Iš tikrųjų labiau liūdna nei juokinga. Padariau prielaidą jog tokie eksponatai gali būti pardavinėjami apiplėšus butą, nes iš pardavėjo išvaizdos abejočiau ar ta paauglė su juo susijusi. Tokiu atveju rasti savo ar savo draugės nuotrauką kaip prekę yra mažų mažiausia NEMALONU.

Šiam kartui tiek 🙂

Turgus