Posts tagged ‘nusikalstama veikla’

birželio 3, 2012

Ką veikia mūsų inicialai (2 dalis)

Prieš pora metų leidausi į savo inicialų klystkelių paiešką.

Ar Jūs mėgstate savo inicialus? Ką Jums reiškia tos dvi raidės? Pamenu aš visada likdavau pamalonintas kuomet koks nors garsaus žmogaus vardas ar garsios kompanijos pavadinimas turėdavo tokius pačius inicialus. Turbūt daugelis žino tą jausmą. Keistas pasąmoninis sureikšminimas, kuris egzistuoja dar ir dabar. Vos kalba pakrypsta apie MP3 formatą aš išdidžiai pareiškiu kad jis pavadintas mano garbei, o skaičius reiškia jog esu trečiasis dinastijos atstovas ir taip toliau… Tačiau ar tokia pati empatija galioja kuomet inicialai naudojami neigiamame kontekste? Pats puikiausias inicialų naudojimo neigiamame kontekste pavyzdys yra policijos suvestinės, kitaip vadinamos „penktuoju puslapiu“ (tokio jau nebeliko, taip?). Pabandžiau susirankioti pranešimus, kuriuose „veikia“ mano inicialai. Pranešimai į kuriuos nekreipčiau dėmesio staiga tapo įdomiais ir dominančiais. (citata iš senojo straipsnio) 

Įdomu, ką gi mano inicialai nuveikė per du metus. Štai ką aš radau apie „save“ dabar:

Kovo 12 d. 11 val. 25 min. į Vilniaus ligoninę iš Vilniaus, Geležinės g., namų, pristatyta ir dėl galvos smegenų sukrėtimo paguldyta K.Š. (gimusi 1997 m.), kuri paaiškino, kad tą pačią dieną apie 10 val. namuose ją sumušė patėvis. Įtariamasis neblaivus (4.17 prom. alkoholio) M.P. (gimęs 1976 m.) uždarytas į areštinę.

Vasario 21 d. apie 14 val. Palangoje, Sodų g., bute, išgertuvių metu, kilus konfliktui, moteris peiliu sužalojo M.P. (gimusį 1977 m.), kuris dėl durtinės žaizdos pilvo srityje paguldytas į ligoninę. Įtariamoji A.M. (gimusi 1952 m.) po apklausos paleista.

Vasario 18 d. apie 19 val. Klaipėdos r., Gargžduose, P.Cvirkos g., du asmenys nenustatytu aštriu daiktu sužalojo M.P. (gimusį 1977 m.), kuris dėl durtinės žaizdos šone paguldytas į ligoninę.

read more »

kovo 20, 2012

Nusikalstama veikla Lietuvos kino studijoje

Prieš kelias dienas lankiausi Antakal/saulėtekyje. “Antakalnis man vasara yra…“ lyriškai traukia dainuojantis poetas. Antakal/saulėtekis mano namais buvo 4 metus, o studijų vieta visus 6. Jausmų šiam mikrorajonui turiu visą paletę, o ir įvykių čia nutiko pačių įvairiausių. Ką jau kalbėt apie visokius kitokius gyvenimo išgyvenimus, kuriems buvo lemta įvykti būnant čia. Nors mintyse ir buvo gimusi odė mano gyvenimui Antakalnyje, tačiau jai dar per anksti išvysti dienos šviesą. Tegu vysta nakties šviesoje. Viskam reikia (tam tikro) laiko.

Kaip ir minėjau prieš kelias dienas lankiausi Antakal/saulėtekyje ir nostalgiškai prisiminiau čia vykdytą nusikalstamąją veiklą. Saulėtekio paribyje matydamas griuvėsių krūvą ir dygstančius naujutėlaičius daugiabučius pirmakursis nė neįtaria, kad jis mato istorinę vietą. Vietą, kurioje yra gimę Lietuvos kino šedevrai ir visiški menkaverčiai niekalai. Vietą, kuri pritvinkusi kūrybiškumo, užsispyrimo, naivumo, drąsos, menkaverčio talento, genialaus talento…Kalbu apie (dabar jau buvusius) Lietuvos Kino studijos pastatus.

Pamenu, einant pro juos visada užplūsdavo keistas jausmas. Jų išorinis NE grožis dar labiau mistifikavo mintį, o kas gi ten dedasi viduje? O kas gi ten dėjosi? Nors tuo metu dar nežinojau jo likimo, tačiau visu kuo jaučiau, kad artėja paskutinioji. Ir ji atėjo.

Langai užsitraukė tada dar ne tokia madinga fanera, o pastatas apaugo tvora ir apsauginiais. Kur čia nusikalstama veikla, kurią paminėjau teksto pradžioje? Na, griauti istorinius pastatus ir vietoj jų daiginti žemos kokybės daugiabučius iš ties skamba, jei ne kaip nusikaltimas žmogiškumui, bet it nusikaltimas kūrybiškumui tai tikrai. Bet ne. Ne apie tai.

Destrukcinė pastato konservacija ir aiškus jo likimas sukūrė gandų pripildytą atmosferą, kad kažkas ten liko. Labai svarbaus. Gal net kažkoks lobis. Genialus neužbaigtas scenarijus. Gal kino kamera, gal mikrofonas, gal kėdė, o gal kūrybinis įkvėpimas ten tūno paliktas. Nepritekliaus kamuojamam saulėtekio studentui džiaugsmo teikė ir tas, ir tas, ir kitkas.

Lobio galimo buvimo sukelta įtampa darė milžinišką spaudimą. Neatlaikėm. Taigi vieną dieną nusprendėme įlysti į apleistus ir jau pradėtus griauti pastatus ir paieškoti išvardintų dalykų. Radom. Visų pirmą radom skylę tvoroje, o tada apleistiems pastatams būdingą niūrią nuotaiką. Vien dėl jos nesiūlau niekam tapti savanorišku benamiu ir gyventi negyvenamuose pastatuose – labai negeras jausmas. Ieškojimas virto patyrimu. Prisidėjo baimė, nes pro langą matėme kažką įtarinėjančius apsauginius. Tačiau baimė ir atmosferos slogumas kaip mat išnyko vos tik aptikome pirmuosius radinius.

Kažkas rado labai neblogą paveikslo rėmą, aš radau lipduką, kuris buvo panaudotas interjero papuošimui. Radom plakatą ir butaforinių vyšnių kalną. Radom kalną kostiumų – koncentracijos stovyklos kalinių drabužių. Šis radinys, ypač tokiame kontekste, paleido šiurpus per nugaras. Bet ne ilgam. Taip pat radau šiek tiek senų popierėlių ir kino juostos atplaišą.

 

read more »