Posts tagged ‘pasivaikščiojimas’

22 sausio, 2013

Šeštadienis

Šeštadienis prasidėjo įprastai. Tik nebepamenu apie kurį šeštadienį pasakoju. Kalendoršikai nepamenu. Senatvė paveikė atmintį. Visiems. Aplinkui tikrai daug žmonių mažai ką tepamenančių. Pamenu tik tai, kad močiutė turėdavo tokį gaspadynės kalendorių kur perskaitęs jo reversą visada prisimindavai ir aversą. Metas raugti kopūstus ar straipsnis kaip sukti gero tabako papirosus ir tik tuo atveju jeigu vaikystėj plaukai buvai šukuojami į saulėtekio pusę. Augsi geras.

Šeštadienis – miego diena. Atsikėliau nes nenorėjau keltis, bet norėjau į miestą. Vienas noras turėjo panaikinti kitą ir turėjau likti lovoje. Bet nepanaikino. Paskambinau bendraminčiui – sutarėm susitikti. Panaikinau miegą. Na gerai, parašiau žinutę ir jis man paskambino. Tačiau šis faktas nėra toks svarbus.

Susitikimo tikslas labai pragmatiškas. Karts nuo karto mes patikriname Kalvarijų turgaus asortimentą. Kalbu apie sendaikčių sekciją. Šį kartą buvo karts. Nors ne, gal buvo karto.

Ieškojome sėkmės ir įdomybių. Neradome nei to, nei to. Tik kalną pačių įvairiausių daiktų. Dauguma gana normalūs. Tie apsilankymai praplėtė mano normalių daiktų suvokimo kategorijos ribas. Vos prieš pora metų buvau pakankamas skystablauzdis ir stebėjausi vienokiais ar kitokiais radiniais: https://mantozauras.wordpress.com/2009/05/13/kalvariju-turgaus-perlai/

Patikrinę asortimentą, patikrinome ir Kalvarijų gatvės šaligatvį į šiaurę. Jis taip pat buvo pakankamai normalus. Betoninės plytelės stūksojo savo vietoje. Sniego sluoksnis uždengė jų įtrūkius ir sudūrimus, tad nebuvo progos šokinėti nuo plytelės ant plytelės stengiantis išvengti nelaimę nešančio užlipimo ant tų sujungimų.

Žiūrėjome aukštyn. Apsispręsti buvo sunku: fotografuoti Sigmos logotipą ar klubą Šatrija. Priskyręs Sigmai šviesią ateitį ir galimybę nufotografuoti logotipą vėliau, puoliau prie Šatrijos vitrinos. Vėliau puoliau dar prie keleto eksponatų. Turiu tokį keistą pomėgį – baisiai mėgstu įamžinti pačius įdomiausius tipografijos radinius mieste. Kur vėliau dedu visas tas nuotraukas? Pamirštu. Prisiminęs pažiūriu, pagaminu naujų ir vėl pamirštu.

 2013-01-12 11.46

read more »

8 gegužės, 2012

Inkubatorius – Zara – Parlamentas – Inkubatorius (kelionės užrašų knygutė)

(1 dalis čia)

Atsikėliau pirmas. Pirma ir vienintelė kelionės diena su tokiu titulu. Prizas: karštas vanduo duše. Antros, trečios, ketvirtos ir penktos vietos laureatams teko šaltas dušas. Abiprasmiškai taiklus teiginys.  Apsimečiau, bet neužjaučiau. Niekas nekaltas.

Vaikystės Mantas apsiverktų, bet pusryčiams teko sausainiai Gaidelis, Kinder šokoladas ir džiovintos datulės. Suneštinis balius. Paskutiniai kelioninių kišenių likučiai. Nepatenkintų nebuvo. Arba patenkintų buvo. Kaip kas labiau mėgsta.

Jėgų matuoklis fiksavo ~70 proc. nūdienos jėgų. Pirmajam pasivaikščiojimui po Bukareštą pats tas. Ypač kai išsikeli blankų tikslą: pasivaikščioti po senamiestį. Ta proga iki senamiesčio likus 100 metrų pasukome į priešingą pusę. Naujamiesčiu tos pusės nepavadinsiu. Į kairę nuo Zaros.

read more »

24 vasario, 2012

Susitikimas su savimi po penkiolikos metų

Kas klojo šio šaligatvio plyteles? Kiek žmonių yra ėję šiuo šaligatviu? Kur jie ėjo? Ar jie buvo geri žmonės? O kas buvo šioje vietoje prieš penkis šimtus metų, o prieš penkis tūkstančius? Įdomu, ar yra šaligatvyje tokia vieta, ant kurios niekas niekada dar nėra užlipęs? Tiesiog, nepataikė ir tiek. Ir ar galėčiau radęs tą vietą ant jos užlipti? O kaip atrodys šis šaligatvis, gatvė, miestas…po 100 metų? O kaip viskas atrodys po 10 metų?

Pamenu, beveik kasdien apie tai galvodavau mindamas tą patį, gana tolimą, kelią iki mokyklos. Apie tai galvodavau eidamas vienas. Einant su kompanija galvoti nėra kada – reikia veikti. Ir štai, visai neseniai eidamas ta pačia gatve atsidūriau laiko mašinoje. Visai netikėtai susitikau save prieš penkiolika metų. O gal tas mano vaikystės aš sutiko mane po penkiolikos metų. Kad ir kaip beapsuksi, bet faktas akivaizdus, prieš pora dienų turėjau progą pasikalbėti su savimi vaikystėje ir pagaliau atsakyti į tą ne vieną kartą keltą klausimą “kaip gi atrodo šis šaligatvis, ši gatvė, šis miestas po maždaug penkiolikos metų“.

Apie viską nuo pradžių. Grįžęs į gimtinę nusprendžiau pasivaikščioti ir netikėtai tam skyriau kelias valandas ir dar labiau netikėtai pasirinkau kelias skirtingų gyvenimo etapų trajektorijas. Netyčia. Neplanavau.

 

 

read more »

31 kovo, 2010

Pasivaikščiojimas maršrutu A-21u

Šiandien toks tobulas oras jog visiškai nusirovęs darbe paskutinius vakaro aidus nusprendžiau išaidėti slankiodamas po miestą. Kadangi slankiojimas po miestą yra įsišaknijęs mano hobi tai turiu keletą ypatingų maršrutų, kuriais sėkmingai ir naudojuosi. Šiandien pasinaudojau maršrutu A-21u ir prasukau ratą būtent anksčiau paminėtu maršrutu. O šio įrašo esmė yra pasakyti kad man labai patinka Užupio konstitucija. Internete radau ir pateikiu jos kopijos kopiją, bet primigtinai patariu nueiti ir pažiūrėti į originalą. Pažiūrėti verta, nes pamatysit kad nemelavau ir pagaliau pramankštinsit savo užsižiemojusius kaulus.

Užupio konstitucija:

  1. Žmogus turi teisę gyventi šalia Vilnelės, o Vilnelė – tekėti šalia žmogaus.
  2. Žmogus turi teisę į karštą vandenį, šildymą žiemą ir čerpių stogą.
    read more »