Posts tagged ‘polaroid’

5 rugsėjo, 2011

Filmukas iš 987 polaroid`o nuotraukų

1 vasario, 2010

Kaip Diana tapo Polaroidu arba džiaugsmo sekundės kratant nuotrauką

Uraaaaa! Tris kart valio ponui paštininkui. Nors ir kaprizingo tamstos būta, visgi privatininkas turi iki galo išlikti mandras ir nepristatęs siuntinio pranešti siuntėjui jog „kažkas blogai“, tada siuntėjas turi kreiptis į mane kad „kažkas blogai“, tada aš turiu kreiptis į paštininką „kad kažkas blogai“, o blogai tas jog paštininkas iškart gali skambint man ant dėžės dideliais skaičiais ištatuiruotu mob numeriu. Taupo. Bet ne apie tai.

Siuntinio turinys nustelbė paštininko mandrumą. Gavau naują žaislą. Patį naujausią kokio labai norėjau. Mano senai turimas fotoaparatas Diana F+, kuris buvo praktiškai nenaudojamas, taps ypatingai naudojamu nes aš jį galingai užturbinau. Kaip? Ogi nauju žaislu: Diana instant back. Trumpiau tariant Diana tapo polaroidu. Jėga. Aišku šio malonumo kaina irgi „jėga“. Dianaloroidas (taip aš nuo šiol vadinsiu šį hibridą) naudoja specialias Fuji juosteles/kasetes kurios kainuoja daug. Pagal dabartinį pirkimo kursą:1kadras- 1 euras. Taigi prieš paleidžiant į gyvenimą tokią vienoeurovertės fotografiją ne tik kad pagalvoji twice bet ir dar kelis kartus. Visgi kažkaip džiugina mane toks fotografavimo būdas, nes keikdamas skaitmenistus pleškinančius po tūkstantį kadrų nejučia pastebėjau jog ir pats pradėjau nebevertinti juostos ir per porą dienų, esant masiniam juostpsichavimui, išgadindavau ne vieną ir ne tris juostas. Nauja taupymo bei kadrų gaudymo era prasideda. Kaip kad juokavau viename savo el.laiške girdamasis apie Dianaloroidą, kiekvienas kadras dabar toks brangus, jog kol kas leidžiu sau fotografuoti tik save. O ką? Narciziška, bet bent jau žinosiu kas kaltas jei nuotrauka nepavyks. Ir aplamai, Dianaloroidas yra tobulas įrankis portretams, pripliusavus spalvotąją blykstę, dvigubas ekspo ir dar begales mandrybių gaunamas nuostabus rezultatas. O štai ir pirmasis- antrasis mano kadras su naujuoju Dianaloroidu. Taigi, akiniai nuo saulės (nors ir žiema, bet apsaugojo nuo blykstės) ir štai šviežias mano autoportretas atspindintis pačią naujausią mano erdvinę išraišką.

Ps.Jeigu manai esanti(-s) verta(-s) nuostabiojo Dianaloroido kadro dedikacijos tavo veidui – pasakyk man, aš tave nufotografuosiu ir įsidėsiu į portretų kolekciją.

Pps. Visi žino jog kai nuotrauka išlenda jos kratyti nereikia, ji bet kokiu atveju išryškėja pati. Bet ech, koks nuostabus jausmas kratyti nuotrauką ir matyti kaip ji ryškėja, manant jog šitaip dar labiau prisidedi prie jos gimimo.