Posts tagged ‘Praha’

29 rugpjūčio, 2012

Paskutinė naktis vyko po laiptais (kelionės užrašų knygutė)

Miegam nebe daug. Nėra kam taupytis. Paskutiniai pusryčiai buvo vakar. Šiandien post-paskutiniai pusryčiai. Liekanų naikinimas.

Paskutinės minutės kelionė į miestą ir lauktuvių medžioklė. Paskutinę minutę perkam vyną ir striukę iš skuduryno. Sunku paaiškinti kodėl, tie kas supranta, tie supranta. Aliuzija į 1993 metų bulviakasį gaunasi ypač vykusi. Ir rimtų dalykų aptarimas nerimtais balsais.

read more »

3 gegužės, 2012

Vilnius – Praha – Bukareštas (kelionės užrašų knygutė)

Antra Velykų diena. 2:40 skamba žadintuvas. Priimu tai kaip įžeidimą. 3:05 išeinu iš dušo. Skambina. Atsiliepiu. Vėluoju. Keista kur nors vėluoti tokiu paros metu. Bet įmanoma. Raginimai skubėti mane dar labiau lėtina.

Miestas dar nemiega arba jau nemiega. Greičiausia dar. Vilniečiai švenčia Velykas savo gimtuose miestuose. Vokiečių gatvėje vieni ispanai. Jie irgi švenčia. Iki Rotušės mane lydi dainomis. Ir skardžiu juoku. Pietietišku. Dainomis labiau.

Taksi jau laukia. Matau, kad taksometro skaitiklis sukasi. Nuo Žirmūnų iki Rotušės jau prisuko ir sėkmingai sukasi toliau. Karolis tiesia ranką pasisveikinimui ir tiesia kitą ranką su alumi. Nieko neklausęs išgeriu. Pasirodo tai ypač lietuviška – išgerti prieš kelionę. Nauji ekipažo nariai nustemba bet geria alų be klausimų. Šaknys yra šaknys. Nustebimas prieš geriant nemokamai kišamą alų – intelektualumo požymis.

Netrukus padalinamos prizinės vietos konkurso “Kieno lagaminas sunkiausias“ nugalėtojams. Užimu prizinę 3-ią vietą. Lėktuvas sukelia įtarimų. Ypač užrašas ant šono: “Čekoslovakijos avialinijos“. Visa penkių asmenų komanda gauna visą 13 eilę. Apsimetame, kad netikime prietarais, bet tokia informacija ramumo neprideda. Ramumo prideda lengvas skrydžio supimas. Nusileidus pasiaiškiname dėl užrašo ant lėktuvo. Tobula stiuardesės anglų kalba išnyksta ir skęsta įvairių žodžių vintage, rebranding mišinyje. Prahos oro uoste kito “Čekoslovakijos avialinijų“ lėktuvo nėra. Keistas rebdrandingas. Vienareisis.

5 valandų persėdimas įprasminamas Prahos aplankymu. Atvirukuose esantys vaizdai egzistuoja. Patikrintas faktas. Kaip ir coffe-museum-wc trys viename įstaiga prie Karolio tilto. Gudru. KČ skleidžia bizūno garsą ir dovanoja mums kavos, obuolių, bandelių. Nedovanoja baudos už važiavimą zuikiu. O turėjo. Kontrolė dovanojo adrenalino, bet ne zuikio garbės raštus. Velykos.

read more »

25 spalio, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (12 dalis/13)

Atvykus į Prahą nudžiugina super moderni stotis ir super nemodernus požiūris į keliautojus. Pabandančius užmigti (mat į Prahą atvykome 4 val. ryto) ant suoliuko, mus iškart puolė žadinti baisūs apsauginiai ir liepė sėdėti, o ne gulėti (geležinė logika. Tačiau pasidaro liūdna ypač prisiminus nuostabią Marselio stotį ir super draugiškus jos apsauginius).

Tokie apsauginių veiksmai bendros nuotaikos nepagerino ir miestui pliusų nepridėjo.

Išsvirduliavom į lauką ir iškart pajutom rytų Europos tvaiką: netvarką ir slavišką dvelksmą su stoties bomžais priešaky. Ilgai slampinėjom bumbėdami, kol apsnūdimo pagauti bandėm pasikeisti likusius Šveicarijos frankus į čekiškus kačiukus (taip juos vadinom dėl santrumpos KČ). Po nuostabios finansinės machinacijos supratom, kad tik išprotėję arba neišsimiegoję žmonės gali keistis pinigus vieninteliame kioskelyje dirbusiame 6 ryto. Ir dar nustebom, kad mus apgavo. Gal tiesiog įsižeidžiau nes pats esu iš apgavikiškos Rytų Europos.

 

read more »