Posts tagged ‘Rumunija’

lapkričio 29, 2012

Bananų respublika #2

Šį kartą „Bananų respublika“ kelia kepurę terminologijos adaptacijai. Tas pats „Lietuvos rytas“, tie patys 1991 metai.

Menedžmento išmokti gali tik menedžmento mokykloje, o jei esi geras menedžeris tikrai turi IBM kompiuterį su visomis programomis ir utilitais.

read more »

rugpjūčio 29, 2012

Paskutinė naktis vyko po laiptais (kelionės užrašų knygutė)

Miegam nebe daug. Nėra kam taupytis. Paskutiniai pusryčiai buvo vakar. Šiandien post-paskutiniai pusryčiai. Liekanų naikinimas.

Paskutinės minutės kelionė į miestą ir lauktuvių medžioklė. Paskutinę minutę perkam vyną ir striukę iš skuduryno. Sunku paaiškinti kodėl, tie kas supranta, tie supranta. Aliuzija į 1993 metų bulviakasį gaunasi ypač vykusi. Ir rimtų dalykų aptarimas nerimtais balsais.

read more »

rugpjūčio 16, 2012

Paskutinė vakarienė (kelionės užrašų knygutė)

Paskutinis projekto rytas. Visi ale graudūs ale užsihomesickinę. Užrašų knygutė pildosi iš įpročio ir per kančias. Liko nedaug.

Parke sukūrėm naują žaidimą: folley ball. Kažką spardai, mušinėji, ale linksma taip. Buvo įdomu bent dešimt minučių tai tikrai. Vėliau visi smirstelėjo ir taip susikūrė Stinkistano respublika.

read more »

rugpjūčio 15, 2012

Įvartis karaliaus Mindaugo akyse (kelionės užrašų knygutė)

Dienos planas: skipinti vyno rūsius ir imti futbolą. Bukarešto uber geros rungtynes pramiegotos, griebiamės šiaudo.

Šiaudas už septynių kilometrų. Griebiame taksi ir už tris eurus, besimėgaudami plastmasinės DACIA teikiamu važiavimo malonumu, pasiekiame stadioną. Alaus kvapas ir futboliškai atrodantys vyrai patvirtina – pasiekėm kelionės tikslą.

C.S.M.S. IASI vs. FCM BACAU. Apie 2000 žmonių ir siaubingai garsus saulėgrąžų gvildenimas/klegesys. Stadionas ne tik dūzgia, bet ir stato savo saulėgrąžų lūkštų piramides ir kitus šedevrus.

Būdami futbolo tautos atstovais įvertiname stadioną. Na, toks kaip Panevėžio Aukštaitijos, tik čia talpa ~12 000. Ir visos kėdės plastikinės. Tik panešiotos.

Pasidariau palaikantį plakatą. Mano šarlatanizmas buvo visa lemiantis. C.S.M.S. IASI laimėjo 1:0.

Taksi atgal kainavo 8 lėjas. Dar pigiau. Kalkuliuojant paaiškėjo, kad tai pigiau nei viešasis transportas.

Į mūsų parodos atidarymą IASI galerijoje važiavome..spėkit kuo? Taksi!

read more »

rugpjūčio 10, 2012

Tarptautinis penktadienis su dviguba nauda (kelionės užrašų knygutė)

Išsimiegojau. Pagaliau. Miego trūkumas vis dar jaučiamas. Haliucinacijos. Kamuoja lengva sklerozė ir lengva abejonė įvykusiais faktais.

Sako, kad braižiau žemėlapį, kuris padėjo rasti naikintuvą. Bet lempos netiko. Čia ne haliucinacijos.

Po kelių dienų pertraukos aplankė liūdesys. Ne. Neviltis. Panašiau į nusivylimą. Supratau, kad suplanuotas foto projektas yra blogas. Ką darysi. Liko trys dienos.

Sako: įprasminkit savo darbą suplanuodami veiklą Lietuvoje. Sakom: einame į lauką, ten žolė žalia. Žolė per žalia. Įlindom tarp griuvėsių. Karolis padulkino kilimą. Iš draugiškumo. Jam padėkojo. Taip rumuniškai.

read more »

rugpjūčio 6, 2012

Visuotinis vegetarėjimas (kelionės užrašų knygutė)

Iš pradžių buvo vienas. Vėliau keturi. Tada septyni. Galiausia šešiolika vegetarų (t.y. šiek tiek daugiau nei pusė visų projekto dalyvių).

Maistas skirstomas į vegetarian ir normal. Iš pradžių būti not normal buvo pakankamai juokinga. Dabar maisto kokybės skirtumas verčia susimąstyti. Arba lanksčiau žiūrėti į savo užstalės pavadinimą.

Kaip viso gyvenimo vegetarizmo patirtį turintis asmuo galiu drąsiai teigti, kad šiuo metu itin palanku būti vegetaru, nes prieš n+ k metų viešai pasakęs, kad esi vegetaras…oj, tai buvo tolygu prisipažinti, kad esi psichiškai nenormalus. Rumunai taip ir sako: “not normal”.

Sulipame į autobusą. Autobusas pajuda, pranešama, kad imsime paskutinę didžiąją stotelę – Iași. Žinia džiugina, faktas, kad pro autobuso stogą lyja – ne. Paskutinį kartą tokį autobuso stogą mačiau 2-oje klasėje. Tuomet “paziku” judėjome link Molėtų observatorijos. Pamenu tik pro stogą krentančias snaiges ir rankoje laikomą užrašų knygutę su Mona Lizos atvaizdu.

Pakeliui aplankom vienuolyną. Lyginant su Durau vienuolyno šviesuole, šio vienuolyno vienuolis yra totalus “pussy”. Istorijos apie vienaakį dailininką ir keturiasdešimt metų oloje gyvenusį dievatikį gal ir gali sujaudint penkiamečius…

read more »

liepos 2, 2012

Brazdžioniškas įkvėpimas penkioliktam kilometre (kelionės užrašų knygutė)

Diena prasideda kokia nors diagnoze: miegojau gerai, neišsimiegojau, jau beveik, bet dar šiek tiek. Tokia ta Rumuniška kasdienybė. Skamba keistai. Po keleto mėnesių skambės kvailai.

Pusryčiai. Pagaliau – normalūs. Po pusantros savaitės pagaliau gavau sūrio. Ir daržovių. Nemanau, kad tai normalu. Beveik spaudžiu džiaugsmo ašarą. Ašara nesispaudžia, nes vyksta diskusija. Apie Kubą. Nežinau kodėl. Nelabai suprantu, kam čia ir dabar reikia apie ją diskutuoti. Juk esame Durau, o ne Havanoje. Arba Habanoje, jeigu nori užrašyti taisyklingai. Tonas keičiasi. Po diskusijos vyksta abipusis anoniminis bumbesys.

Org.komitetas sako, kad važiuosim prie Raudonojo ežero. Susižvalgom. Raudona nėra pati mėgstamiausia lietuvių spalva, matyt. Kažkas sušunka: Govorit Moskva. Lietuviai suklusta. Keistai pasąmonėje įsirašę senų programų garsai ir balsai. Spiat ustalyje igruški ypač. Lengvai susigraudiname. Autobusas pajuda.

 

read more »

birželio 28, 2012

Nepagauk manęs, meška, Karpatuos (kelionės užrašų knygutė)

Lyja. Ar gi čia atostogos? Ok, čia projektas, ne atostogos. Bet vis tiek.

Pusryčiams kiaušiniai ir pasiūlymas kopt į kalnus. Vieno atsisakau, kita priimu. Turizmo centre sako: neikit, neikit, lyja, slidu, pavojinga. Sako rumuniškai, aišku. Rumunams nusišikti, jie sako: einam, einam, faina, pamatysit krioklį.

Trys valandos aukštyn. Trys minutės prie krioklio, dvi valandos žemyn.

Visą tą laiką lijo. Sugedo fotikas. Nuotaika irgi. Kopimas tapo kova už save. Jeigu kopdamas aukštyn dar rūpinasi kitais, padėdavai jiems, žiūrėjai ar nėra atsilikusių. Lipdamas žemyn dėjai skersą ant visų. Sorry.

read more »

birželio 26, 2012

Pirmadienio derlius (kelionės užrašų knygutė)

Kelionė vis labiau primena pernykštę InterRail avantiūrą. Užrašų knygelė tapo prievartos sinonimu. Nebesirašo. Rašosi tik savaime suprantami faktai: atsikėliau, pavalgiau, užmigau.

Taigi, atsikėliau.

Mintys galvoje galioja it pienas – trumpai, dar galiodamas apgižta. Toks jausmas, kad nieko įdomaus nebe nutiks.

Klydau.

Nusprendžiame apleisti turistinį miestelį ir nusileisti į pakalnėje esantį kaimelį. Leidžiamės. Su vietine. Ta, kuri labai nepatiko. Nepatinka iki šiol. Vedamės ją iš pragmatinių paskatų. Reikia vertėjos, bus interviu.

Kaimas primena Dūkštą arba Naujasodį. Meironių neprimena. Velykos. Ortodoksų. Visi čilina. Kas gali tas geria svečiuose.

Įdomūs namai neatsiliepia. Neįdomūs namai neįdomūs.

Prie tiltelio užmatom berniūkštį. Pakviečiam. Jis filmuotis sutinka. Filmuojame stotelėje prie tilto, nes vaikis laukia autobuso į kitą kaimą. Berniokas šiek tiek jaudinasi, bet mainais už tai, kad praleido vienintelį autobusą, gauna dar iš Vilniaus atsigabentą Snickers`ą, kuris turėjo gelbėt Rumunijos dykynėse, kur akivaizdžiai neturėjo būti galima įsigyti maisto.

Pro šalį praslenka berniūkščio mama. Nesureaguoja. Matyt, vaikis kas antrą dieną duoda po interviu.

read more »

birželio 19, 2012

Perversmas įvyko sekmadienį (kelionės užrašų knygutė)

Mes žinojome, kad požiūris į lietuvius yra ypatingas. Snobai, pasikėlę, vengtini, neaiškūs ir t.t. Bet kai vokietis kambariokas visą naktį sapnuose angliškai šaukė “help, help” – buvo virš visko. Jo nuojauta nemelavo. Po vakarykštės refleksijos, projekto organizatoriai sušaukė neeilinį susirinkimą. Liūdnai ir iškilmingai, it skelbdami nepriklausomybę, paskelbė, kad projektas iš esmės keičiasi. Visų akys sužibo. Pagaliau, kūrybinė laisvė. Perversmas įvyko. Nedainuojanti revoliucija. Lietuva!

read more »