Posts tagged ‘saulė’

16 rugsėjo, 2011

InterRail – kai nuo įspūdžių pertekliaus darosi bloga (5 dalis/13)

5 diena

Menkas malonumas yra šeštą ryto keltis ir lipti lauk iš traukinio. Pagal planą atvykome į miestą prie vandenyno – Narbonne! Džiaugsmingai pasitikome pirmąsias palmes ir laukėm užplūstančios pietietiškos karščio bangos ir….išsitraukę papildomus rūbų sluoksnius drebėjom nuo šalčio ir nuo nusivylimo, mat paaiškėjo, kad sąvoka “šalia jūros“ buvo itin reliatyvi. Praleidę Narbonne maždaug valandą pajudėjome į rytus ir išsilaipinome kitame miestelyje, kur patekimas prie vandens telkinio atrodė labiau tikėtinas – Agde.

read more »

5 gegužės, 2010

Kaip Vilniuje lijo saule…

Ps. Vos tik parašęs pavadinimą susizgribau (labai geras žodis), kad visi mano pavadinimai kaip pasakų pasakoriaus, kokia tai didaktika dvelkia. Ta proga dvelktelsiu šiek tiek šilumos. Labiau parodysiu negu papasakosiu kaip vieną dieną Vilnius apsišvitino ir visur kur padvelkė saulės spinduliai, kurie rėžė akį, akinius, akiduobes, akimirkas, akibrokštus, akidangčius, akito dvelkishimo. Kadangi pasakoriškai pradėjau tai pasakoriškai ir užbaigsiu. Seniai seniai, gal praeitą savaitę, o gal kai šile ožius ganiau, išėjau į miestą ir mindžiojau tatai nūnai jo grindinį. Mindžiojau ilgai, kolei klumpės kojas nudėvėjo. Bet klausykit vaikai, ne šiaip sau mindžiojau, o rankoje nešiausi stebuklingą dėželę, katra ne šiaip sau stebuklinga, nes daro stebuklus, o stebuklinga nes stebuklai stebuklingi stebuklingai užgimę pavirsta tikru stebuklėliu. Saulutė rezgė dialogą su manim ir tauškė: „Pagauk mane, mano zuikutį, branguti…“. Tai aš trečias brolis būdamas ir bandžiau pagauti ir man tatai nūnai pavyko tai. O rezultatas gavosi štai toks: ir princesė ir rūmai ir kelios nuotraukos. Štai šios:

read more »