Posts tagged ‘sendaikčiai’

sausio 22, 2013

Šeštadienis

Šeštadienis prasidėjo įprastai. Tik nebepamenu apie kurį šeštadienį pasakoju. Kalendoršikai nepamenu. Senatvė paveikė atmintį. Visiems. Aplinkui tikrai daug žmonių mažai ką tepamenančių. Pamenu tik tai, kad močiutė turėdavo tokį gaspadynės kalendorių kur perskaitęs jo reversą visada prisimindavai ir aversą. Metas raugti kopūstus ar straipsnis kaip sukti gero tabako papirosus ir tik tuo atveju jeigu vaikystėj plaukai buvai šukuojami į saulėtekio pusę. Augsi geras.

Šeštadienis – miego diena. Atsikėliau nes nenorėjau keltis, bet norėjau į miestą. Vienas noras turėjo panaikinti kitą ir turėjau likti lovoje. Bet nepanaikino. Paskambinau bendraminčiui – sutarėm susitikti. Panaikinau miegą. Na gerai, parašiau žinutę ir jis man paskambino. Tačiau šis faktas nėra toks svarbus.

Susitikimo tikslas labai pragmatiškas. Karts nuo karto mes patikriname Kalvarijų turgaus asortimentą. Kalbu apie sendaikčių sekciją. Šį kartą buvo karts. Nors ne, gal buvo karto.

Ieškojome sėkmės ir įdomybių. Neradome nei to, nei to. Tik kalną pačių įvairiausių daiktų. Dauguma gana normalūs. Tie apsilankymai praplėtė mano normalių daiktų suvokimo kategorijos ribas. Vos prieš pora metų buvau pakankamas skystablauzdis ir stebėjausi vienokiais ar kitokiais radiniais: https://mantozauras.wordpress.com/2009/05/13/kalvariju-turgaus-perlai/

Patikrinę asortimentą, patikrinome ir Kalvarijų gatvės šaligatvį į šiaurę. Jis taip pat buvo pakankamai normalus. Betoninės plytelės stūksojo savo vietoje. Sniego sluoksnis uždengė jų įtrūkius ir sudūrimus, tad nebuvo progos šokinėti nuo plytelės ant plytelės stengiantis išvengti nelaimę nešančio užlipimo ant tų sujungimų.

Žiūrėjome aukštyn. Apsispręsti buvo sunku: fotografuoti Sigmos logotipą ar klubą Šatrija. Priskyręs Sigmai šviesią ateitį ir galimybę nufotografuoti logotipą vėliau, puoliau prie Šatrijos vitrinos. Vėliau puoliau dar prie keleto eksponatų. Turiu tokį keistą pomėgį – baisiai mėgstu įamžinti pačius įdomiausius tipografijos radinius mieste. Kur vėliau dedu visas tas nuotraukas? Pamirštu. Prisiminęs pažiūriu, pagaminu naujų ir vėl pamirštu.

 2013-01-12 11.46

read more »

Reklama
spalio 19, 2011

Spalio spalinukės

Pagalvojau, kad spalis turbūt užkrėtė šį blogą spalinukėmis. O gal po rugsėjo rekordiškų rašinėjimų atėjo laikas šiek tiek pailsėti. O gal tam įtakos turi mano persikraustymas į naujus namus, kuriuose neturiu interneto (žinokit, po darbo vien tik prie pc, jo namie man net ir nereikia). O gal visgi tikrai kažkokios internetinės, tinklaraštinės spalinukės užpuolė? Palikim šiuos klausimus istorikams, vis tiek istoriją baigę žmonės praktiškai neturi jokių perspektyvų ( o mokslas toks įdomus, ech).  Bet ne apie tai.

Užužvakar, gal po kokių metų pertraukos buvau nusibeldęs iki Kalvarijų turgaus. Anksčiau puiki senų fotoaparatų ir kitų įdomybių pirkimo vieta, šį kartą nieko ypatingo nepasiūlė. Fotoaparatų prasme. Kaip visada Kalvarijų turgus pasižymi kitomis įdomybės. Pavyzdžiui, ar gi niekada (net ir slapta) nesvajojot apie štai tokį kaklaraištį?

Įdomiausias, visgi, buvo nugirstas pokalbis tarp dviejų pardavėjų. Pateikiu atminties pagrąžintą transkripciją:

A. O žinai, kažkurią dieną buvo čia atėjusi tokia tamsiaodė merga. Tokia juoda juoda. Ir ką, prisipirko visokių padišovkių ir išėjo. Nu aš ir galvoju, tai kaip čia taip yra. O paskui, kitą dieną atėjo dar trys tokie patys. Nu juodi juodi. Ir irgi prisipirko visokių padišovkių. Tai klausyk, jeigu jau jie čia perka šitas padišovkes, tai jie visiški yra, nu žinai. Tai kaip čia gaunasi?

B. Aš tau ir sakau, privažiuos tuoj čia vien tik tokie bus…..

Štai kokiomis nuotaikom gyvena Kalvarijų turgaus bendruomenė. Netikėtai globalizacija atrado (gal tiksliau užpuolė ir išgąsdino) ir juos.

 

spalio 10, 2010

Tauro kalno sendaikčiai vs. Kalvarijų turgaus sendaikčiai

Vakar aplankiau dvi sendaikčiavietes. Ir ne tik apsilankiau, bet ir nukoviau sau fotoaparatą, kurio norėjau jau labai labai seniai. Bet darbar kai pagalvoju apie tas sendaikčiavietes, tai peršasi viena išvada: nuo kolekcionieriaus iki bomžo tik keturios stotelės. Tai būkit atsargūs, kolekcionavimas pavojingas hobi.

lapkričio 14, 2009

Šeštadienio pirkiniai

Būnant gimtinėje visada smagu prasiblaškyti ir pažiūrėti kaip gi gyvena mūsų uteniškiai. O tai geriausia pavyksta padaryti einant į masines susirinkimų vietas. Kadangi nei teatro nei nieko kito panašaus į tai nėra tai masinės susirinkimų vietos dažniausia būna tos, kuriose vartojamas “pirk-parduok“ ritualas. Taigi nieko nelaukęs pasukau į šaunųjį Utenos turgų. Jis puikus lietuviško turgaus pavyzdys, visada čia eidamas tikiuosi rasti bent vieną kitą žmogų prekiaujantį sendaikčiais ir ką nors gero atrasti. Ir ką? Ogi atradau.  Atradau vyrioką prekiaujantį senomis plokštelėmis, gerokai pasiknisau ir nukoviau dvi plokšteles. Valio! Džiugu jog kainos neprimena Vilniaus Tauro kalno kainų, tai nusipirkau dvi, po derybų supratau jog kainą galima tobulinti mano naudai, tad susikrimtau jog nepirkau dar bent vienos. Ir ką gi aš nukoviau?

Ogi savo atrastus, pamirštus ir vėl iš naujo atrastus pamišėlius „Madness“.  Nedrąsiai griebiau jų albumą, tik ankstyvieji įrašai mane tenkina, o šis, kaip paaiškėjo vėliau, būtent toks. Štai taip atrodo nukautasis albumas:

Madness

O taip skamba dainos iš jo:

read more »

gegužės 30, 2009

Apie ledus ir dar kai ką…

Pagaliau atostogos. Grįžau į gimtinę atsipūsti. Gera pūsti. Smegenys atsigaus, o kas toliau bus matyt vėliau. Šiandien atsikėlęs pamačiau jog už lango gražus oras ir…užsimaniau ledų. Mano vaikystės svajonių-kooperatyvinių-pilstomų ledų galima nusipirkti vienintelėje vietoje – sename gerame turguje. Šiaip esu baisiai tingi asmenybė, bet šį kart suveikė  nostalgija ir net nepusryčiavęs išskubėjau į turgų.

Eiti apie keturiasdešimt minučių. Po kurio laiko pradėjau keikti save, bet pasiguodžiau tuo kad galėsiu pasižvalgyti ir galbūt nusipirksiu kokių senų knygų. Ši mintis man taip patiko, jog atėjęs į turgų pasukau link knygų, ledus atidėjau. Knygų nebuvo.

Buvo daug plokštelių. Peržiūrėjau – nieko gero.

Taip pat buvo daug dviračių. Keli patiko. Labai patiko vienas. Senas, toks kokio noriu. Apžiūrėjau ir nuėjau link ledų. Bet nusprendžiau grįžt ir dar kartą apžiūrėti dviratį. Patiko dar kartą. Nuėjau į savo mėgiamą rūbų išparduotuvę ir vis dar galvodamas apie dviratį nusipirkau kažkokia man visai neraikalingą maikutę. Grįžau, apžiūrėjau dviratį- patiko.  Pasisukiojau turguje pirmyn, atgal, grįžau prie dviračio, po galais, patiko man jis. Paklausiau pardavėjo keleto kvailų klausimų, pvz.kaip perjunginėt pavaras, ir man jo atsakymai patiko. Namo parmyniau greit. Ledų taip ir nenusipirkau, bet dviratis dabar patinka man mano garaže.

Koks šios dienos moralas?Turbūt nereikia eiti į turgų. Taip pat supratau jog būčiau prastas budistas, nes daiktų troškimas kartais ima ir nugali mane. Tikrai žinau, jeigu būčiau nepirkęs to dviračio dar ilgai būčiau apie jį galvojęs ir gailėjęsis. Dabar viskas gerai. Visi kas važinėja dviračiais yra mano draugai. : )

gegužės 13, 2009

Kalvarijų turgaus perlai

Kalvarijų turgus. Įdomi vieta. TIKRAI! Tokia jau ta mano prigimtis, domėtis įvairiais sendaikčiais, todėl karts nuo karto aplankau šį turgų (red. būtent tą skyrių kuriame prekiauja sendaikčiais).

Jausmas būna dvejopas: visų pirma atradimo džiaugsmas radus kažką itin vertingo, tada lengvas susierzinimas bandant susitart dėl kainos, nes dažniausia pardavėjai dvejoja ne tik dėl kainos, bet ir dėl šnekamosios kalbos ir vidinėje pardavėjo kovoje pirkėjas būna primirštamas. Nieko tokio. Visgi įsigijus kažką dar ilgai bandai surasti „kas čia negerai“, bet visgi dažniausia argumentas „kažkas negerai“ yra pardavėjų pusėje (turima omeniu jų gyvenimo peripetijas), todėl galiu džiaugtis pigiai įsigytais niekniekiais ir didniekiais.  Bet šį kart ne apie tai… O apie ką?

Šį kartą pasigilinsiu į itin paviršutiniškus dalykus ir aptarsiu iš gan slogaus ir niūraus Kalvarijų turgaus atsineštus įdomius ir linksmus pastebėjimus. Taip, jie parduoda viską. Viską tiesiogine to žodžio prasme. Tokia tiesiogine, kad kai kurios prekės sukėlė ne tik nuostabą, bet ir isterišką juoką. Taigi, išvardinsiu keletą įdomesnių daiktų, kuriuos bandė prastumti kalvarijiečiai:

a)      Dulkių siurblio vamzdis (tas lankstusis). Visų pirma vamzdis buvo akivaizdžiai senas ir sudėvėtas, antra – velniai žino kokiam dulkių siurbliui jis tinka, trečia – pardavėjas pardavinėjo TIK vamzdį, vaikščiojo jį pasikabinęs ant kaklo ir visiems primigtinai jį siūlė. Taip tęsėsi maždaug mėnesį. Vėliau pardavėjas ir vamzdis kažkur dingo. Matyt kažkas nupirko juos abu.

b)      Tualeto dangtis. Be proto senas. Be proto sudėvėtas. Rožinis! Be komentarų.

c)      Iškarpos iš pornografinių žurnalų su nuogomis moterimis įrėmintos į paveikslų/nuotraukų rėmus. Čia naujausias mados klyksmas, prieš kelias dienas tokių mačiau net pas kelis pardavėjus.

d)      Kompiuterinės klaviatūros mikroschema. Tai aišku, kai klaviatūros šiais laikais praktiškai neįperkamos tai mikroschema yra pirmas žingsnis link nuosavo išsvajotojo personalinio kompiuterio.

e)      Vienas batų raištelis. Teisingai mąsto žmonės. Kas per nesąmonė kad visada reikia pirkti du raištelius, netgi jeigu tau reikia vieno. Čia galbūt yra sėkmingo verslo užuomazga.

f)        Sulūžusios žaislinių vaikiškų mobiliųjų telefonų imitacijos. Keista? Bet dar keisčiau jog jos buvo pardavinėjamos kartu su tikrais (padėvėtais/neabejotinai vogtais) mobiliaisiais telefonais!

g)      Sena, seno kompiuterio dėžė (be paties kompiuterio viduje). Na gaaaaaal ir jai galima rasti paskirtį. Pavyzdžiui stilinga spintelė mažoms smulkmenėlėms. Ką aš čia bandau apgaut…

h)      Sena surūdijusi pačiūža (viena!). Paklausus „o kur antra?“ atsakymas nebuvo gautas. Matyt užtenka ir vienos. O gal ji skirta vienakojam žmogui. Turbūt turguje veikia bendra kompanija, kuri kitame filiale vieną batų raištelį prastūminėjo.

i)        Paauglės nuotrauka. Eilinė, buitinė nuotrauka. Iš tikrųjų labiau liūdna nei juokinga. Padariau prielaidą jog tokie eksponatai gali būti pardavinėjami apiplėšus butą, nes iš pardavėjo išvaizdos abejočiau ar ta paauglė su juo susijusi. Tokiu atveju rasti savo ar savo draugės nuotrauką kaip prekę yra mažų mažiausia NEMALONU.

Šiam kartui tiek 🙂

Turgus