Posts tagged ‘šeštadienis’

sausio 29, 2011

Laisvadieniai

Pagaliau, galų gale ir aš gavau laisvų dienų. Miegojau iki natūralaus atsikėlimo, bimbinėjau mieste, kaip kokiam antram kurse, be tikslo ir be žvilgčiojimo į laikrodį. Sukirtau kalną samosų ir galėjau ramiai sau taškytis chemija ir išsiryškint senas juosteles, kurios dulkėjo spintoje nežinia kiek laiko. O ir dienos vaizdus perkėliau į šeštadienio vakarą…

read more »

Reklama
lapkričio 14, 2010

Šeštadienis trylikta.

Su kalnu milžiniškų planų ir užsibrėžtais kosminiais tikslais įsiveržiau į šį šeštadienį. Apsiskelbiau superdarbininku ir pareiškiau jog penktdienio planus įgyvendinsiu per vieną dieną. Griebiausi vieno darbo, tada kito, trečio, penkto, aštunto, grįžau prie trečio, po to prie penkto ir supratau kad diena prabėgo, o aš tiesiog kilnojau popieriukus, failiukus, knygiukus, konspektukus iš vienos krūvos į kitą, dėliojau ką reiktų daryt dabar, ką skaityt po to ir viskas tuo ir pasibaigė. Vietoj to kad normaliai pailsėčiau apsimečiau kad dirbu (aišku privargimas gavosi visai neapsimestinis). Tai kas čia per šeštadienis? Visiška trylikta.

lapkričio 14, 2009

Šeštadienio pirkiniai

Būnant gimtinėje visada smagu prasiblaškyti ir pažiūrėti kaip gi gyvena mūsų uteniškiai. O tai geriausia pavyksta padaryti einant į masines susirinkimų vietas. Kadangi nei teatro nei nieko kito panašaus į tai nėra tai masinės susirinkimų vietos dažniausia būna tos, kuriose vartojamas “pirk-parduok“ ritualas. Taigi nieko nelaukęs pasukau į šaunųjį Utenos turgų. Jis puikus lietuviško turgaus pavyzdys, visada čia eidamas tikiuosi rasti bent vieną kitą žmogų prekiaujantį sendaikčiais ir ką nors gero atrasti. Ir ką? Ogi atradau.  Atradau vyrioką prekiaujantį senomis plokštelėmis, gerokai pasiknisau ir nukoviau dvi plokšteles. Valio! Džiugu jog kainos neprimena Vilniaus Tauro kalno kainų, tai nusipirkau dvi, po derybų supratau jog kainą galima tobulinti mano naudai, tad susikrimtau jog nepirkau dar bent vienos. Ir ką gi aš nukoviau?

Ogi savo atrastus, pamirštus ir vėl iš naujo atrastus pamišėlius „Madness“.  Nedrąsiai griebiau jų albumą, tik ankstyvieji įrašai mane tenkina, o šis, kaip paaiškėjo vėliau, būtent toks. Štai taip atrodo nukautasis albumas:

Madness

O taip skamba dainos iš jo:

read more »

gegužės 30, 2009

Apie ledus ir dar kai ką…

Pagaliau atostogos. Grįžau į gimtinę atsipūsti. Gera pūsti. Smegenys atsigaus, o kas toliau bus matyt vėliau. Šiandien atsikėlęs pamačiau jog už lango gražus oras ir…užsimaniau ledų. Mano vaikystės svajonių-kooperatyvinių-pilstomų ledų galima nusipirkti vienintelėje vietoje – sename gerame turguje. Šiaip esu baisiai tingi asmenybė, bet šį kart suveikė  nostalgija ir net nepusryčiavęs išskubėjau į turgų.

Eiti apie keturiasdešimt minučių. Po kurio laiko pradėjau keikti save, bet pasiguodžiau tuo kad galėsiu pasižvalgyti ir galbūt nusipirksiu kokių senų knygų. Ši mintis man taip patiko, jog atėjęs į turgų pasukau link knygų, ledus atidėjau. Knygų nebuvo.

Buvo daug plokštelių. Peržiūrėjau – nieko gero.

Taip pat buvo daug dviračių. Keli patiko. Labai patiko vienas. Senas, toks kokio noriu. Apžiūrėjau ir nuėjau link ledų. Bet nusprendžiau grįžt ir dar kartą apžiūrėti dviratį. Patiko dar kartą. Nuėjau į savo mėgiamą rūbų išparduotuvę ir vis dar galvodamas apie dviratį nusipirkau kažkokia man visai neraikalingą maikutę. Grįžau, apžiūrėjau dviratį- patiko.  Pasisukiojau turguje pirmyn, atgal, grįžau prie dviračio, po galais, patiko man jis. Paklausiau pardavėjo keleto kvailų klausimų, pvz.kaip perjunginėt pavaras, ir man jo atsakymai patiko. Namo parmyniau greit. Ledų taip ir nenusipirkau, bet dviratis dabar patinka man mano garaže.

Koks šios dienos moralas?Turbūt nereikia eiti į turgų. Taip pat supratau jog būčiau prastas budistas, nes daiktų troškimas kartais ima ir nugali mane. Tikrai žinau, jeigu būčiau nepirkęs to dviračio dar ilgai būčiau apie jį galvojęs ir gailėjęsis. Dabar viskas gerai. Visi kas važinėja dviračiais yra mano draugai. : )