Posts tagged ‘straipsnis’

4 balandžio, 2012

Idealus parlamentas

Prieš pora dienų perskaičiau S. Bloomfield, A. Mueller ir A. Tuck straipsnį apie tai, koks gi turėtų būti idealus parlamentas. Gaila, bet tekstas buvo popieriniame formate, tad negaliu tiesiog įmesti nuorodos į jį. Tačiau senoviniu būdu galiu pateikti komentarų prigrūstą referatą. Tą ir darau. Tad jeigu norėsite pacituoti kokią nors idėją iš šio referato – nurodykite teksto pradžioje minimus autorius, o jeigu norėsite paverkšlenti kokie prasti mūsų parlamentarai – darykit tai į sveikatą, bet ne šio tinklaraščio komentarų pavidalu.

Lietuvoje keikti seimą yra gero tono ženklas. Tuomet tu atrodai labiau pilietiškas ir parodai kaip labai tau rūpi valstybė. Unikalumu nepasižymime. Štai Didžiojoje Britanijoje politikai užima antrą vietą, po nekilnojamo turto agentų, pagal nepopuliarumą šalyje. Taip pat yra ir JAV ir dar galybėje įvairiausių valstybių. Visur sklando nuotaika, kad parlamente vien tik vagys ir idiotai. O dar 19 a. W. Bagehot teigė, kad parlamentas, tai pakankamai didelis, daugiau ar mažiau idealių žmonių susirinkimas. Tai kame čia problema? Ar idealieji yra, ar tik vėliau jie  transformuojasi į vagis ir idiotus? O gal iš tiesų dėl visko kalta aplinka?

Kaip ten bebūtų, be žmonių parlamentas taip pat yra ir pastatas. Tobulas parlamentas turi būti kuriamas nuo tobulos infrastruktūros kūrimo. Istorinis palikimas yra gerai, tačiau nemažiau svarbi yra parlamento ateitis, o ypač dabartis. Gal idėjos lygmenyje Valdovų rūmai ir būtų tinkamas pastatas Lietuvos Seimui. Tačiau tos idėjos įgyvendinimas gavosi absoliuti architektūrinė šizofrenija. Tai patvirtins kiekvienas, ypač kam teko lankytis pastato viduje. Parlamentas turi būti suvokiamas it koks atviras ir modernus meno centras, patrauklus savo architektūra ir atvirumu. Pastato kokybė, žinoma, negali būti didesnė, negu žmonių tame pastate kokybė. Taigi, iš ko susideda idealus parlamentas?

1. Lokacija.

Parlamentas turi būti lengvai pasiekiamas. Tiek piliečiams, tiek šalį lankantiems turistams. Labai svarbu turėti natūralius barjerus. Niekada nežinai kas ir kada gali nutikti. Didelė aikštė prieš parlamentą Atėnuose suteikė puikią galimybę susiburti keliasdešimtūkstantinei miniai ir parodyti kiek daug jėgos ji turi. Lietuva taip pat turėjo patirties ir matė ką reiškia didelės aikštės šalia parlamento. Teko kurti dirbtinius barjerus kuomet kovojome dėl nepriklausomybės, nors natūralus barjeras (Neris) visai čia pat. Taigi, upė yra puikus natūralus barjeras ir tinkama kaimynystė parlamento išdygimui.

2. Architektūra.

Politikai keičiasi dažnai, o architektūra ne. Tai ir pliusas ir viena iš problemų. Statant naują parlamento pastatą patartina vengti perdėm didelio simbolizmo. Aišku, prieskoniai būtini, pastatas turi būti ir paprastas ir atspindintis valstybę. Geriausia, kad būtų naudojamos savo medžiagos. Puikus pavyzdys sovietinis Seimo pastatas atspindintis gelžbetonio karaliavimo erą. Dabartinis priestatas, matyt, atspindi gipskartonio kartą. Kiekvienas laikmetis turi savo medžiagas.

read more »

30 liepos, 2010

Žavi blondinė avarijos vietoje sužavėjo mažiau žavų žurnalistą

Vis dažniau žurnalistai atsipalaiduoja ir pila straipsnius kaip į kokį tinklaraštį. Štai šiandien 15min.lt aprašė avariją: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/kurioziska-avarija-du-susidure-automobiliai-taranavo-policijos-masina-nuotraukos-59-109373 Savo straipsnyje be kita ko žurnalistas pastebėjo jog: “Su žavia blondine keliavęs vairuotojas padarė šiurkščią klaidą: įvažiavo į sankryžą nepraleidęs tuo pat metu jam iš dešinės pagrindiniu keliu važiavusio Audi automobilio.“ Ir ne tik parašė, bet ir nuotrauką padaryt sugebėjo:

Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr.

Bandau įsivaizduoti kitus straipsnius. Ateityje naujienų portalai ir laikraščiai turėtų puoštis tokiomis naujienomis:

1) Eksporto paskatintas ekonomikos ūgtelėjimas nesveikai didelio Lietuvos biudžeto deficito nesumažins. Todėl durnių Vyriausybei dar gali tekti didinti mokesčius ir karpyti įvairias socialines išmokas, svarsto „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims, nuostabi, bet inoringa Violeta Klyvienė.

2) Tie, ką vargino Lietuvą užklupę  stogą raunantys karščiai, gali lengviau atsipūsti, mat į Marijos žemę pagaliau atėjo įprasti mums vasariški orai. Artimiausiu metu sinoptikai didžiulės kaitros neprognozuoja. Oro temperatūra bus normali ar vos aukštesnė už normą, kartkartėmis gaivins prapliumpantis lietutis.

3) Penktadienį prasidėjo didžiausias Klaipėdoje vasaros renginys – Jūros šventė. Siekdami, kad šventinės pjankės ir kitos linksmybės praeitų sklandžiai ir neapkartintų savaitgalio poilsiautojams, Klaipėdos miesto mentai maksimaliai sutelkė pajėgas.

ir t.t. ir etc. ir pan. ir pin. puk.

27 vasario, 2010

Tarybinių animacinių filmų simbolis Lietuvoje

Žodžiai turi galią ne tik išreikšti tai ką mes norime iškomunikuoti, bet ir sugeba veikti kaip laiko mašina, kuomet naudojami žodžiai simbolizuoja tai kas buvo, ko nėra ir kas mūsų gyvenime nesikartos. Vienas iš tokių žodžių yra vaikystė. Išgirdus žodį vaikystė galvoje gimsta labai daug minčių susietų su atsiminimais bei potyriais, tai be abejonės praeitį indukuojantis žodis. Taip jau esame sukurti jog praeitis, kad ir kokia ji buvo, atsiminimuose dažniausia romantizuojama. Romantizavimas susietas su tuo jog stengiamės, o gal tyčia taip gaunasi, (reiktų psichologų komentaro) atsiminti malonias detales, nemalonios šiek tiek primirštamos ar tiesiog ignoruojamos. Vaikystės atsiminimas santykyje su pačia vaikyste galėtų atrodyti štai taip: 

read more »