Posts tagged ‘svajonės’

kovo 21, 2013

Bananų respublika #6 (specialus LKL įrašas)

1992 metų bronzinė svajonė papuošė kaklus ir medžiaginį medalių/ apdovanojimų pasportą. Pasportas organiškai priėmė Olimpiados apdovanojimą, kuris puikiai įsikomponavo prie kitų svarbių atminimų: du diplomai už pergales “Drąsūs – stiprūs – vikrūs”, geriausio vestuvių šokėjo prizas bei paskutinio skambučio medalis.

“Krepšinio pasaulyje” sekmadienio rytą buvo svarbiau nei rytinė malda, o noras turėti svajonių vietinį krepšinį ir aplink matomi pavyzdžiai užgožė visas baimes ir naivumo jūras. Namais lygiavomės į Skandinaviją, gėlės lauke turėjo būti tokios gražios kaip Vokietijoje, o krepšinis bei vietinė lyga privalėjo būti lyg NBA. Mes tiesiog svajojome ir norėjome būti geriausiais (arba geresniais).

Lygiuotis buvo sunku: trūko pinigų, patirties, žinių bei sėkmės. LKL naujokų birža* mirė lygiai taip pat greitai, kaip užsilenkė antroje LKL žvaigždžių dienoje laimėtas šaldytuvas, mat draugai į bendrabučio trečią aukštą nešė jį išdidžiai, tik, deja, gulščią.

Pompastikos netrūko niekur, kaip ir šampano butelių už kiekvieną taiklų metimą. Kažkur, kažką girdėję, kažkur kažką matę, gal Lenkijoj, o gal VHS kasetėj. Lenkiški žurnalai pristatantys NBA komandas atrodė it geriausios kokybės ir informatyvumo pavyzdžiai, nors prirašydavo ne ką mažesnių nesąmonių nei pirmakursis fizikas filosofijos įvado egzamine.

Taigi, specialioje Bananų Respublikos rubrikoje: pirmasis LKL sezonas ir komandų pristatymas Lietuvos Ryte. Pradedant įspūdingais komandų logotipais (daugiau jų, netgi spalvotų bus netrukus), baigiant žaidėjų batų, rūbų ir kitais dydžiais.

LKL bananai

Kauno Žalgiris:LKL bananai

read more »

Reklama
liepos 28, 2012

Kai užaugsiu būsiu Olimpiniu čempionu

Ant smėlio spalvos siuvimo mašinos dėžės šnypštė televizorius. Anteną reikėjo sukioti, ištraukti ir vėl pasukti. Visi žinojo, kad egzistuoja sėkminga kombinacija, tik niekas nežinojo kokia. Signalas žaismingai keitė padėti erdvėje ir kaskart skatino mąstyti arba tiesiog nervingai plušti ir atsitiktinai atspėti laimingąją kombinaciją. Retai kada nepavykdavo.

Tą kartą laimingoji kombinacija išbūrė Atlantos olimpines žaidynes. Iki analoginės televizijos išjungimo buvo likę 16 metų ir nespalvotas televizorius nieko neįtardamas šnypštė visu pajėgumu. Taip, tuo metu dažnas namuose džiaugėsi akių negadinančiu nespalvotu televizoriumi, informaciją gaudavo iš laikraščių ir Panoramos, rinko tuščias limonado, kurio niekada nėra gėrę, skardines, gėrė sifoną ir buvo daugmaž viskuo patenkinti.

Tą dieną patenkintas įsistebeilijau į miniatiūrinį “Šilelio“ ekraną. Niekada neturėjome “Šilelio“, tačiau ryškiai prisimenu, kad šią olimpiadą stebėjau būtent šio miniatiūrinio technikos stebuklo pagalba. Gal atsivežėm iš dėdės sodo? O gal ne. Dėdės “Šilelis“ buvo raudonas, o šis – pilkas.

read more »

birželio 2, 2009

Le Cheval arba apie svajones…

Šiandien visai netikėtai prisiminiau vieną iš mėgstamiausių trumpametražių filmukų. Nežinau dėl ko prisiminiau, gal todėl, kad šiandien labai daug svajojau ir galvojau apie ateitį..ech, jei aš tik būčiau toks laisvas kaip žirgas…