Posts tagged ‘vegetarizmas’

9 spalio, 2012

Išprotėjęs ir madingas vegetaras

Vakar lankiausi vegetariškoje kavinėje. Meluoju, tai buvo užužužužvakar. Teksto gimimo akimirką lankymosi faktas iš tiesų buvo “vakar“, tačiau šiandien, teksto redagavimo ir publikavimo dieną, pirmasis sakinys pavirto į akiplėšišką melagystę. Atleiskite. Galiausia lankymosi laikas šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Mažai reikšmės turi ir konkreti aplankyta vieta. Įdomumo dėlei (įdomumo dėlė, tai ta dėlė kuri siurbia kraują vien tik dėl įdomumo) atskleisiu paslaptį (galite skaityti ir kiti, ne tik įdomumo dėlės), jog ta aplankyta vieta buvo visai neseniai Totorių gatvėje atsidariusi vegetariška užeigėlė…. hmm… nepamenu pavadinimo. Pamenu tik tai, kad šalia jogos centro ir žaliavalgių restorano įsikūrusi kavinukė akivaizdžiai stokoja supratimo ir savo tapatybę suvokia tik per žalios spalvos sienas, žolių nuotraukas/portretus ir tibetietišką muziką. Juk natūralu – jei nevalgai mėsos, vadinasi smilkai smilkalus ir kalbi mantras. Tokia jų vizualinė, garsinė ir kvapinė savi-reprezentacija nustebina ir suglumina, tačiau meniu viską sustato į vietas. Vienintelė taisyklė – jokios mėsos, daugiau taisyklių čia nėra. Tai paaiškina tą vizualųjį chaosą. Tai paaiškina ir mano apsilankymo motyvus.

Tokios taisyklės, prisipažinsiu, man patinka. Prisiminęs kuklią viso gyvenimo mėsos nevalgymo patirtį, galiu drąsiai teigti – buvo visko. Mėsos nevalgau visą savo sąmoningai prisimenamą gyvenimą. Nors per visus tuos metus auklėjimo ir savi-auklėjimo perversmai bandyti vykdyti, tačiau jie buvo tokie fragmentiški ir nesėkmingi, kad nė neverti dėmesio. Jeigu ką tie priverstiniai perauklėjimai ir primena, tai nebent lemtingą apsisprendimo akimirką, kai man, ? (labai mažai) metų vaikui, buvo per prievartą pasiūlyta suvalgyti kepenėlių, o tos kepenėlės keliavo tiesiai (ant stalo, o tada) ant žemės. Vėliau fizinės prievartos nebebuvo. O apsisprendimas buvo toks tvirtas, kad moralinė prievarta kėlė juoką. Net ir apsiginklavus nepalaužiamu apsisprendimu, daugiau nei dvidešimties metų buvimo vegetaru patirtį galiu suskirstyti į kelis labai skirtingus etapus.

read more »

6 rugpjūčio, 2012

Visuotinis vegetarėjimas (kelionės užrašų knygutė)

Iš pradžių buvo vienas. Vėliau keturi. Tada septyni. Galiausia šešiolika vegetarų (t.y. šiek tiek daugiau nei pusė visų projekto dalyvių).

Maistas skirstomas į vegetarian ir normal. Iš pradžių būti not normal buvo pakankamai juokinga. Dabar maisto kokybės skirtumas verčia susimąstyti. Arba lanksčiau žiūrėti į savo užstalės pavadinimą.

Kaip viso gyvenimo vegetarizmo patirtį turintis asmuo galiu drąsiai teigti, kad šiuo metu itin palanku būti vegetaru, nes prieš n+ k metų viešai pasakęs, kad esi vegetaras…oj, tai buvo tolygu prisipažinti, kad esi psichiškai nenormalus. Rumunai taip ir sako: “not normal“.

Sulipame į autobusą. Autobusas pajuda, pranešama, kad imsime paskutinę didžiąją stotelę – Iași. Žinia džiugina, faktas, kad pro autobuso stogą lyja – ne. Paskutinį kartą tokį autobuso stogą mačiau 2-oje klasėje. Tuomet “paziku“ judėjome link Molėtų observatorijos. Pamenu tik pro stogą krentančias snaiges ir rankoje laikomą užrašų knygutę su Mona Lizos atvaizdu.

Pakeliui aplankom vienuolyną. Lyginant su Durau vienuolyno šviesuole, šio vienuolyno vienuolis yra totalus “pussy“. Istorijos apie vienaakį dailininką ir keturiasdešimt metų oloje gyvenusį dievatikį gal ir gali sujaudint penkiamečius…

read more »