Posts tagged ‘vilnius’

birželio 30, 2013

Savas ir svetimas Laimonas Briedis

Vilniomanija apspito Vilnių. Maždaug taip:

Nors pirkinių krepšyje buvo atsidūrę dvi knygos apie Vilnių, tačiau perskaičius jas abi, pirmosios ne tai kad nesinori lyginti su šia, net nesinori jos įvardinti. Apie citatų braukimą, nusirašymą ir paviešinimą net kalbos nėra. Summa summarum identiška kaina negarantavo identiškos rašliavos lygio. Taip visi medalių komplektai iškeliavo į Laimono namus. Jaučiau, kad noriu  braukti visa knygą nenutrūkstančia viena ilga juosta, bet pagailo pieštuko. Rinkausi daug atsakingiau. Galop kai kurios citatos jau dabar atrodo pakankamai neaiškios, reikalaujančios platesnio konteksto, bet tradicija yra tradicija ir jos reikia laikytis. Užvertus paskutinį lapą, be didesnių komentarų, citatų kratinys iš nuostabiai puikios (čia nevertinimas, čia šiaip, sakinio užpildymas dėl vizualinės eilučių darnos) Briedžio knygos:

Jeruzalė, kaip rojaus apraiška, įprasmina savanaudišką piligrimo kelionės tikslą – asmeninių nuodėmių atpirkimą. (10 psl.)

Jie jau niekada nesužinos, kad Vilnius – dvasingumo ir intuicijos matas, žavinga, o kartu ir pražūtinga pasala nepašvęstiesiems. (13 psl.)

Lietuvos krikšto klausimą prancūzų dvaras paliko spręsti popiežiui, kurio širdyje vis dar ruseno meilus palankumas misionieriškam riterių įkarščiui. (22 psl.)

 

read more »

kovo 1, 2013

Atvažiavau 11-tas

Vidurdienį iš sekmadienio į sekmadienį magistralinį kelią A-14 (Vilnius – Utena) įveikiau gal kokį penkišimtąjį kartą. O gal daugiau. O gal ir nedaugiau. Reiktų tikslesnių kalkuliacijų. Kalkuliacijų nepateiksiu – su skaičiais nebedraugauju nuo 9-tos klasės. Iki tol draugystė buvo stipri ir daug žadanti.

Nors regioniniai keliai buvo provėžoti ir teko ypatingai prisibijoti sniego liežuvių, tačiau baimės kilo ne laiku ir ne vietoj – čia juk magistralinis kelias! Legenda byloja, kad tokiu jis tapo 1987 metais sujungus senąjį ir naująjį kelio ruožus. Nors netrukus pateikiamas faktas niekaip negali būti teisingas, tačiau kažkaip tikiu, kad prisimenu tą senąjį kelio ruožą.

Egzistuoja legenda apie kelyje retkarčiais išnyrančias betonines atkarpas (bent kartą važiavęs žino apie ką aš). Kaip teigia (viena) legenda, greičiausia betoninės atkarpos čia atsirado kaip slaptas sovietų lėktuvų nusileidimo takas. Kita legendos interpretacija kalba apie betoną, kaip tankų žygį atlaikančią medžiagą. Abi istorijos abejotinos, bet pakankamai žaismingos ir galvojant apie magistralinių kelių fanų klubą – taikliai maskulistinės.

Visgi nei su viena iš šių legendų didesnio asmeninio santykio neturiu. Labiausia kas stringa į atmintį šiame kelyje, tai šalutiniai keliai ir miško takeliai, žvyrkeliai ir posūkiai kuriais visą vaikystę pravažinėjau keliaudamas su seneliu po vienkiemius, trikiemius, bažnytkaimius, cerkviakaimius ir pijokkaimius.

moskvich-412-03Kelionių būta tiek daug, kad per jas atradau (arba įgijau) keliavimo džiaugsmą. Tą, tokį tikrą. O gal jį visada ir turėjau. O gal tai ne džiaugsmas, o paprasčiausias smalsumas. O gal nepaprastas smalsumas. Kuo skiriasi paprastas ir nepaprastas smalsumas? Tas visuotinas keliavimo ir matymo džiaugsmas suformavo tokį esminį keliavimo jausmą, kad man vienodai įdomus ir visaip kaip nuostabus yra ir Turmantas, ir Jēkabpils, ir Londonas, ir Sėkešfegėrvaras.

Taigi, tose magistraliniu keliu markiruotose kelionėse ne tik mėgaudavausi vaizdiniais malonumais, ar pirštu-įsivaizduojamu lazeriu kirsdavau pušis, beržus, klevus, skaičiuodavau pakelės kuoliukus ar žaisdavau piršto slalomą tarp punktyrinių kelio juostų. Pradėjęs žaisti ralį tėčio bendradarbio tamsiai mėlyname Žigulyje, vėliau ralį žaidžiau praktiškai kiekvienoje kelionėje.

read more »

rugpjūčio 29, 2012

Paskutinė naktis vyko po laiptais (kelionės užrašų knygutė)

Miegam nebe daug. Nėra kam taupytis. Paskutiniai pusryčiai buvo vakar. Šiandien post-paskutiniai pusryčiai. Liekanų naikinimas.

Paskutinės minutės kelionė į miestą ir lauktuvių medžioklė. Paskutinę minutę perkam vyną ir striukę iš skuduryno. Sunku paaiškinti kodėl, tie kas supranta, tie supranta. Aliuzija į 1993 metų bulviakasį gaunasi ypač vykusi. Ir rimtų dalykų aptarimas nerimtais balsais.

read more »

gegužės 24, 2012

Klauso Vilnius

Būdamas Rumunijoje prisiminiau vieną užrašų knygelėje pasimetusią idėją. Jau kurį laiką mane neramino žmonių noras individualizuoti garsą ir visiškai atsisakyti natūralaus miesto garso. Tuomet, konteksto valdomas (magistrinis ir etc.), ilgai svarsčiau kada gi bus galima individualizuoti vaizdą. Google akiniai sako, kad greitai.

Atsikratęs konteksto ir pamatęs įkvėpiantį pavyzdį visai neseniai pradėjau mini eksperimentinį projektą “Klauso Vilnius”.

“Klauso Vilnius”  tai 30 sekundžių XXI a. Vilniaus kasdienybės. Maži fragmentai. Trupiniai. Užuomazga. Vaizdų pasaulio kontekste, tai atsigręžimas į garsą. Miestas yra kintantis organizmas. Skirtingais laikotarpiais mieste egzistuoja kitoks, savitas garsas. Kas jame buvo vakar, to nebus rytoj. Kas šiandien skamba kaip nuobodi kasdienybė, rytoj bus nepatirtas ilgesys.

Klausyk Vilniaus, nes (nuo šiol) Vilnius klauso tavęs.

gegužės 3, 2012

Vilnius – Praha – Bukareštas (kelionės užrašų knygutė)

Antra Velykų diena. 2:40 skamba žadintuvas. Priimu tai kaip įžeidimą. 3:05 išeinu iš dušo. Skambina. Atsiliepiu. Vėluoju. Keista kur nors vėluoti tokiu paros metu. Bet įmanoma. Raginimai skubėti mane dar labiau lėtina.

Miestas dar nemiega arba jau nemiega. Greičiausia dar. Vilniečiai švenčia Velykas savo gimtuose miestuose. Vokiečių gatvėje vieni ispanai. Jie irgi švenčia. Iki Rotušės mane lydi dainomis. Ir skardžiu juoku. Pietietišku. Dainomis labiau.

Taksi jau laukia. Matau, kad taksometro skaitiklis sukasi. Nuo Žirmūnų iki Rotušės jau prisuko ir sėkmingai sukasi toliau. Karolis tiesia ranką pasisveikinimui ir tiesia kitą ranką su alumi. Nieko neklausęs išgeriu. Pasirodo tai ypač lietuviška – išgerti prieš kelionę. Nauji ekipažo nariai nustemba bet geria alų be klausimų. Šaknys yra šaknys. Nustebimas prieš geriant nemokamai kišamą alų – intelektualumo požymis.

Netrukus padalinamos prizinės vietos konkurso “Kieno lagaminas sunkiausias” nugalėtojams. Užimu prizinę 3-ią vietą. Lėktuvas sukelia įtarimų. Ypač užrašas ant šono: “Čekoslovakijos avialinijos”. Visa penkių asmenų komanda gauna visą 13 eilę. Apsimetame, kad netikime prietarais, bet tokia informacija ramumo neprideda. Ramumo prideda lengvas skrydžio supimas. Nusileidus pasiaiškiname dėl užrašo ant lėktuvo. Tobula stiuardesės anglų kalba išnyksta ir skęsta įvairių žodžių vintage, rebranding mišinyje. Prahos oro uoste kito “Čekoslovakijos avialinijų” lėktuvo nėra. Keistas rebdrandingas. Vienareisis.

5 valandų persėdimas įprasminamas Prahos aplankymu. Atvirukuose esantys vaizdai egzistuoja. Patikrintas faktas. Kaip ir coffe-museum-wc trys viename įstaiga prie Karolio tilto. Gudru. KČ skleidžia bizūno garsą ir dovanoja mums kavos, obuolių, bandelių. Nedovanoja baudos už važiavimą zuikiu. O turėjo. Kontrolė dovanojo adrenalino, bet ne zuikio garbės raštus. Velykos.

read more »

gegužės 19, 2011

Pasivaikščiojimas senamiesčio stogais

Šiandien turėjau džiaugsmo ramiai (kiek to ramumo sugebėjo suteikti paukščių gąsdinimo aparatas) akimis pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį iš pačios aukščiausios senamiesčio vietos (Šv. Jonų bažnyčios varpinėms). Netrukus varpinė bus atidaryta ir prieinama visiems norintiems, tai turėkit omeny kai būsit netoli VU.

This slideshow requires JavaScript.

liepos 23, 2010

Ar tikrai troleibuso vairuotoja kruš**i su Jakučiu?

Diena buvo karšta (visomis prasmėmis). Kai laikrodis mušė penkioliktą valandą įvyko tai kas įvyksta tik tokioje erdvėje ir tokiu laiku. Troleibusas nr.keturiolika stabtelėjo stotelėje ir vadovaudamasis nauja tvarka įleidinėjo keleivius pro priekines duris. Keleiviai tvarkingai demonstravo kokie gražūs jų bilietai. Vieno bilieto matyt būta itin gražaus, nes jo šeimininkė itin impozantiškai mojavo bilietu tiesiai vairuotojai prieš nosį. Vairuotoja atkreipė į tai dėmesį ir prasidėjo judviejų dialogas:

VAIRUOTOJA (toliau V): Sėsk gi, matau. (išpyškino)

KELEIVĖ ( toliau K): Aš tik rodau bilietą pagal naują tvarką. (mandagiai ir garsiai visus informavo keleivė)

read more »

birželio 9, 2010

Kaip “gaivinamas” Vilniaus centras

Šiandien perskaitęs šį: http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=33286273 straipsnį negalėjau patikėt tokiu sprendimu. Miesto centras JAU BUVO gaivinamas – fantastiškas jausmas užliedavo skriejant dviračiu pro sekmadieninį ūkininkų turgelį ir šiaip visada smagu pasidžiaugti ramiu pasivaikščiojimu ir štai tau…sprendimas…

Vienu žodžiu genialiai Vilniaus valdžiai turiu dar kelis pasiūlymus:

1. Sereikiškių parko rekonstrukcija. Parkas akivaizdžiai per didelis. Reikia mažinti parką, leidžiant į jį įvažiuoti automobiliams bei pusė parko panaudoti jų stovėjimo aikštelei.

2. Katedros aikštė per didelė ir jai trūksta funkcionalumo. Leisti Katedros aikštėje parkuotis automobiliams arba padaryti joje žiedą, jungiantį Gedimino prospektą ir Pilies gatvę, kurioje panaikinti pėsčiųjų eismą.

3. Gedimino kalne iškasti kelių aukštų požeminius garažus.

4. Pastatyti automobiliams skirtą tiltą jungiantį Gedimino kalną ir Trijų kryžių kalną, kad keliautojai galėtų neišlipdami iš mašinos pasiekti šias įžymiąsias vietas.

5. Baltąjį tiltą perkvalifikuoti į automobiliams skirtą tiltą. Pėstiesiems duoti gumines valtis ir skatinti juos persikelti per Nerį tik vandens transportu.

6. Visiškai uždrausti dviračių eismą. Dviračius paskelbti šetono išradimu, vykdyti dviračių naikinimo egzekucijas, persekioti dviratininkus ir bausti juos įdarbinant kelininkais.

7. Pėsčiųjų eismą apriboti ir įvesti komendanto valandas, kuomet mieste pėsčiomis eiti draudžiama, galima tik važiuoti automobiliu.

8. Skatinti automobilių pardavimus su šūkiu “Kiekvienam piliečiui po du automobilius!”.

ir t.t.

ps. Esu atviras pasiūlymams kurti strategijas savivaldybėms.

gegužės 6, 2010

Fotomįslė: spėk kas čia

Mįslė keturgyslė:

UŽDUOTIS (skirtingo lygmens):

NAUJOKAMS:

1. Kas tu?

2. Kodėl tu čia?

3. Ką čia rašai?

PAŽENGUSIEMS:

1. Kas pavaizduota nuotraukose?

2. Kodėl tu čia?

PAŽENGUSIEMS DAR TOLIAU:

1. Kas pavaizduota nuotraukose?

2. Kokiu fotoaparatų darytos nuotraukos?

3. Kodėl tokios spalvos?

MEISTRAMS:

1. Kodėl nuotraukos tokios?

2. Kokia diafragmos reikšmė ir koks išlaikymas buvo naudotas?

3. Kaip išgautos tokios spalvos?

4. Kas pavaizduota nuotraukose?

KLAUSIMAI SUPERMEISTRAMS:

1. Kas pavaizduota nuotraukoje ir kaip tai daro įtaka benzino kainoms Ukrainoje?

2. Ar lipant laiptais galima valgyti dešros skonio šokoladą ir nustatyti diafragmą ties 2 ir padaryti tokią nuotrauką neišėmus fotoaparato iš rankinuko kurį palikai namie?

3. Tai fotografijos ar nuotraukos?

gegužės 2, 2010

Kaip kretinas Kritinę masę sukrėtė

Penktadienį besidžiaugdamas nuostabiu oru sukau pro senamiestį senuku savo Herakliu ir negalėjau patikėt, kad centre tiek daug dviratininkų. Tik po to atsiminiau jog tą dieną buvo organizuojama Kritinė masė. Kadangi dėl pačių kvailiausių priežasčių dar nebuvau joje dalyvavęs tai nusprendžiau sudalyvauti. Žmonių buvo daug. Gal net per daug. Kiek girdėjau šūkčiojimų aplinkui, turbūt tai buvo rekordinė masė. Žmonių buvo tiek jog nepavyko uždaryti nei vieno žiedo, pirmaujantys turėjo išvažiuoti, nes grupės vidurys dar tik įvažinėjo į žiedą. Ir taip toliau ir taip toliau. Truputį erzino neatsargūs ir kvailai besielgiantys dviratininkai, kurie landžiojo į priešingą juostą ar šiaip darė įmantriausias nesąmones, bet jie rizikavo savo sveikata, o štai atsirado automobilistų kurie nusprendė pagrasinti kitiems. Dauguma vairuotojų buvo mandagūs, ne tik kad praleido masę, bet iš nuostabos išlipinėjo iš automobilių ir puolė filmuoti tai ką mato. Deja buvo ir tokių, kurie sprogo iš pykčio iš šaukė „mes jus visus suvažinėsim, sutraiškysim, traukitės…“ ir t.t. špyga tokiam, ar Heraklio užpakalis. Bet liūdniausia jog atsirado vienas “vairuotojas”, kuris pasielgė kaip paskutinis padugnė… Daug apie tai kalbėt nesinori, tiesiog draugiškai nusiųsiu kokį prakeiksmą tam “vairuotojui,” kuris po tokio kraupaus įvykio sugebėjo pabėgti… Tikiuos jis bus rastas ir nubaustas atitinkamai…Visgi kai susimąstai tai dalelytė teisybės egzistuoja, visai netikėtai įvyki sugebėjo nufilmuoti bei kretinas pametė valstybinius numerius. Sekantis sėkmės žygis turėtų būti jo suradimas. O gal jis jau rastas?

Ir kaip sakydavo senovės lietuviai, linkiu jam „tarp dviejų pušų giedoti“. Labai geras prakeiksmas specialiai jam, specialiai nuo visų.