Posts tagged ‘žiema’

vasario 18, 2013

Dienų dainos

Diena veja dieną, tirpina sniegą ir vėl užpusto. Regioniniai keliai vis dar provėžoti ir vargu ar kada nors yra buvę kitaip. Ir kol ausyse skamba muzika – gali triuškinti ir versti darbus tai į kairę, tai į dešinę kaip tas vikšrinis geltonas (arba mėlynas) ekskavatorius-buldozeris iš vaikystės.

Šiandien intesyviai skamba:

Reklama
sausio 26, 2010

Ir dar šiek tiek apie speigą autobuse…

Tęsiant šalčio temą… Papasakosiu šiandieninės kelionės į darbą užkulisius. Visi juk mėgsta užkulisius ir slaptas istorijas. Taip taip, aš esu toks žvaigždė jog mano užkulisiai yra patys įdomiausi pasaulyje ir aš važinėju personaliniu autobusu ir stotelėse priimu tik tuos keleivius kurie man patinka. Taigi šiandien važiavau tokiu personaliniu autobusu jog esant minusdvidešimt lauke autobusas pats suprato jog durys nereikalingose stotelėse gali ir neatsidaryti ir tik galingi keleivių spyriai priversdavo jas bent truputį atsiverti. Vėliau jas užsiverti priversdavo tik vairuotojas, deja ne mygtuko paspaudimu o savo atėjimu ir manualiniu-rankiniu būdu vyriškai trukteldamas suspardytas duris. Juokinga ryte matyt kaip vairuotojas tuo pačiu dirba ir durininku. Vargšas dabar turbūt guli lovoje ir keikiasi, guodžiasi savo žmonai, kuriai visa tai mažiau rūpi nei tau.

Viva Vilniaus autobusų parkas, muziejus ant ratų…

sausio 25, 2010

Šaltis, jūra ir muilo burbulai

Aną dieną, kažkada neseniai, gal savaitgalį o gal ir vakar, teko pabuvoti prie jūros. Gera nuo visko pabėgti ir žiūrėti kaip leido luitas muša kitą ledo luitą ir kaip trečias ledo luitas, kuris labiau panašus į šulinio dangtį, nemuša nieko o ramiai sau tai vegetuoja tai vėl pradeda šėlti. Pažiūrėjau aš į juos ir supratau kad gyvenimas yra baisiai painus reikalas. Nepatinka jis niekam kai pradeda regzti rezgalus, o kai eina kaip per sviestą tada norisi kad eitų kaip per margariną, o kai eina kaip per margariną pasiilgsti sviesto, taip ir gyveni visas riebaluotas ir nelaimingas. Bet ne apie tai čia šiandien susirinkom pakalbėt, tikrai ne apie sviesta ir margariną, o apie daug rimtesnius ir gilesnius dalykus- apie muilą.

Visiem ne paslaptis, man kol kas didoka paslaptis kodėl, bet šį savaitgalį Marijos žemę, Jėzaus dangų, ir mūsų Lietuvą nusiaubė nenusakomas šalčio kiekis. Paplojau rankom tai sužinojęs ir sukoręs trisšimtussuviršum kilometrų nuvažiavau prie jūros kad sužinočiau vieną seną dalyką, kuris davė man ramybę, bet vis tiek rupėjo išbandyt. O tas dalykas buvo materializuotas į tokį mat klausimą: O KAS GI BŪNA KAI PUTI MUILO BURBULUS KAI LAUKE MINUS DVIDEŠIMT. Taip, aš sužinojau tą atsakymą. Atsakymas labai pritrenkiantis ir netikėtas. Ogi būna muilo burbulai, tokie pat kaip ir prie plius dvidešimt. Jokių stebuklų, jokių netikėtumų, racionalioji plikoji žmogbeždžionė nugalėjo- svajonėms čia ne vieta…

gruodžio 29, 2009

Trakšt trakšt sniegas po kojom

Kas per rojus!Tobula žiema atėjo. Kaip tikras šiaurietis šiandien cypavau iš džiaugsmo. Ryte stengiausi eiti kuo “tylesniais keliais“ tam kad girdėčiau kaip traška sniegas. Po to visai pamiršęs jog reikia skubėti ir gaudyt troleibusą lekiantį į darbą bandžiau įsirašyt traškėjimo garsą- ale suprask naudosiu kaip sms gavimo melodiją. Nepavyko (kur gi tau pavyks su tokiu aparatu).

Troleibuse nenustygau vietoje ir išlipau stotele anksčiau negu reikia- bėgau palakstyt po sniegą, puiki pramoga prieš darbą. Įvertinęs situaciją jog vėluosiu max dešimt minučių patraukiau aplinkkeliu ir toliau džiaugiau sniegu. Nemeluoju- buvo tobulai gražu lauke!

Po darbo planavau namo grįžt pėstute, bet vargšas tuščias skrandis pakoregavo planus. Gerai sakė tas dėdė Maslow su savo piramide, kol nepaėsi tol kitų džiaugsmų neregėsi. Tai va, sėdžiu, valgau, spoksau pro langą ir svarstau apie vakarinį pasivaikščiojimą….

ps.žmonės, a nupezot?kas čia per durnamadaslėptisnuosniegoposkėčiu. Taigi LIETSARGIS yra nuo lietaus, o ne kažkoks SNIEGSARGIS. Džiaukitės ir kaifuokit snaigėmis ant savo nosių…

gruodžio 12, 2009

Se a vida é- pasiilgau vasaros

Lupdamas penktą mandariną gavau sulčių čiurkšlę tiesiai į akį, jammy, bent skaniai kvepėjo. Jeigu anksčiau raktiniai žodžiai apibūdinantys žiemą buvo sniegas, šaltis ir mandarinai, tai dabar liko tik vienas- mandarinai. Taigi, ateities kartos tyrinėtojai atradę šį įrašą supras jog kalbama apie dvidešimtpirmoamžiaus pradžios žiemas ir jos vakarus. Ir prie ko čia vasara?, paklaus tūlas Lietuvis pamatęs antraštę. Aš jam atsakysiu, visai ne prie ko. Stumdamas minutes jutubė man išmetė seną, nežinau ar gerą, bet dainą. O ta daina niekuo per daug neypatinga, tūkstantį kartų girdėta ir t.t.ir pan. ir lelele. Bet netikėtas dalykas šiandien įvyko. Pirmieji garsai/vaizdai manyje sukėlė neapsakomą nostalgijos jausmą, senokai toks jausmas mane buvo aplankęs. Koks jis? Na toks aaaaaa, ooooo, paaasiilgau, noooriuuu…

Štai ši begėdė žvėrelparduotuvėsbernų daina (kurių niekad neklausiau ir neklausysiu) netikėtai mane sunostalgino:

O į atmintį iškėlė maždaug tokius šios vasaros prisiminimus:

read more »