Visuotinis vegetarėjimas (kelionės užrašų knygutė)

Iš pradžių buvo vienas. Vėliau keturi. Tada septyni. Galiausia šešiolika vegetarų (t.y. šiek tiek daugiau nei pusė visų projekto dalyvių).

Maistas skirstomas į vegetarian ir normal. Iš pradžių būti not normal buvo pakankamai juokinga. Dabar maisto kokybės skirtumas verčia susimąstyti. Arba lanksčiau žiūrėti į savo užstalės pavadinimą.

Kaip viso gyvenimo vegetarizmo patirtį turintis asmuo galiu drąsiai teigti, kad šiuo metu itin palanku būti vegetaru, nes prieš n+ k metų viešai pasakęs, kad esi vegetaras…oj, tai buvo tolygu prisipažinti, kad esi psichiškai nenormalus. Rumunai taip ir sako: “not normal“.

Sulipame į autobusą. Autobusas pajuda, pranešama, kad imsime paskutinę didžiąją stotelę – Iași. Žinia džiugina, faktas, kad pro autobuso stogą lyja – ne. Paskutinį kartą tokį autobuso stogą mačiau 2-oje klasėje. Tuomet “paziku“ judėjome link Molėtų observatorijos. Pamenu tik pro stogą krentančias snaiges ir rankoje laikomą užrašų knygutę su Mona Lizos atvaizdu.

Pakeliui aplankom vienuolyną. Lyginant su Durau vienuolyno šviesuole, šio vienuolyno vienuolis yra totalus “pussy“. Istorijos apie vienaakį dailininką ir keturiasdešimt metų oloje gyvenusį dievatikį gal ir gali sujaudint penkiamečius…