vasario 21, 2014

Sabaliauskaitė, Silva Rerum

Egzistuoja natūralus smalsumas eiti į knygų mugę, nors iš jos nieko nebesitiki, bet eini, nes turi pakvietimus, taip ir su Silva Rerum – neplanavau skaityti, bet skaičiau, nes knyga (lyg ir netyčia) pakliuvo į rankas. Skaičiau nemadingai per vėlai, bet madingame (vis dar) vilniomaniškame fone. Būtent tai ir patiko labiausia. Vilnius. Patiko rašto/žodžio įmantrybės. Nuomonių margumas kišo kritines (svetimas) mintis, bet kūrinys stipresnis negu jos. Patiko abstrakčiai, tad citatų kratinio sudarymas gavosi toks šiaip sau. Jų liko nedaug, o ir likusios be konteksto įtariai neaiškaus žavumo. Panašaus neaiškaus žavumo , kaip ir antra knygos dalis.

  •  “Daryk ką nori, tik kad paskui neatrodytų kaip prakutusio plebėjo svajonė”
  • Knygos Tarvydų namuose buvo neginčijamas blogis, mat jų skaitymas prilygo tuščiam laiko leidimui – laiko, kurį Jonelis galėjo panaudoti vakarais smulkiems namų ūkio darbams atlikti.
  • <…> jo vaikas buvo mandagus, sumanus, iš tų, kuriem metęs gilesnę mintį pajusdavai raibuliuojant.
  • Skaityti toliau
vasario 6, 2014

„Gražiausios“ Interpolo ieškomos nusikaltėlės

Kuomet žiniasklaidos priemonės stokoja noro rašyti puikius straipsnius, dažna griebiasi pigaus, it šokoladas „Fregata“, triuko ir paskelbia kokį nors nevisai vykusį dešimtuką. Žmonės, it pradinukai devyniasdešimt septintais, neturėdami to lito ir kelių centų „Manijai“ ar „Dar Du“, nenorom perka „Fregatą“. Valgo, nes de jure skanumynas, o de facto kažkoks absurdas. Taip ir aš,  kaip tas vaikas iš devym-septintų ar „Delfi“ iš du-tryliktų (t.y. du-keturioliktų. Kaip pradinukas devym-septintais padariau klasikinę metų rašymo metų pradžioje klaidą) skaitovus į  savo raštų krautuvėlę grįžti vilioju brukdamas „Fregatą“.

 x204927_p1„Fregata“:

Aną dieną netikėtai atsidūriau Interpolo svetainėje. Kiekvienas internautėjantis pilietis žino, kad geras pusvalandis skiria Wikipedia straipsnį apie Maidaną nuo straipsnio apie Islandijos žvejus-aiškiaregius ar Interpolą. Skaityti toliau

sausio 20, 2014

Ar išsivalei dantis prieš miegą?

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nematomu rašalu apibrėžtą arba visai nerašytą taisyklę, kiekvienas LR pilietis turi teisę, kartą per tris mėnesius, eit miegot neišsivalęs dantų.

Dantyswhat, what, what? – paklausė stomatologė.

gruodžio 24, 2013

Kalvarijų (turgaus) (pirkimo) kryžiaus keliai

Vilnius turi savo Kalvarijos arba Golgotos kalną (vardas kalno ant kurio buvo nukryžiuotas legendinis Jėzus Kristus). Tas pats Vilnius turi Kalvarijų turgų, kuriame kartais jautiesi kaip jaučiasi keliais kryžiaus kelią einanti aštuoniasdešimtmetė. Arba nesijauti, nes nė nenutuoki kaip ji jaučiasi. Visaip būna.

Visaip būna ir kai turguj (kam? naudininkas) suteiki mistifikuotą galią parduoti tai, ko nerandi kituose prekybos taškuose. Turgaus reikšmės nykimas lyg ir sufleruotų, kad praktiškai viską gali įsigyti kituose prekybos taškuose, tad pirmą sakinį reiktų patikslinti: „kai nerandi už tokią kainą, kurią norėtum mokėti“…

Visgi į kainą dažnai pamirštame įskaičiuoti ir daugiau dedamųjų nei vien tik banaliąją skaičiaus išraišką ant žalio, gelsvo ar balto rombo formos lipduko. O kur dar visa eilė veiksmų bei poveiksmių, žingsnių bei tiptopų, kuriais nukeliauji iki galutinio sandorio sudarymo.

Praeitą sekmadienį, dėdamas žingsnį po žingsnio, keliavau pirkti pakaitalo susidėvėjusiam Iphone pakrovėjo laidui. Beveik 70 litų už laido gabalą (oficialiuose šaltiniuose), kuris tarnaus max 2 metus atrodė nepriimtina kaina, tad rinkausi turgaus alternatyvą. Alternatyvų buvo ir daugiau, o ir pačią kelionę bei veiksmų seką galima būtų suskirstyti į dvi pagrindines ir vieną šalutinę temą. Pagrindinės: a. prekeivio pasirinkimas ir b. sandorio legitimumo bei prekių kokybės išskirtinumo argumentacija. Šalutinė:  c. vinilinių plokštelių įsigijimas.

 show_foto Skaityti toliau

gruodžio 9, 2013

Susireikšminimas

Būna: einu ir pradeda skambėti telefonas. O gal tiktai vibruoti, mat iš kišenės garso negirdėt. Tiesa kiekvieną kartą ta pati, o dar tiksliau kitokia nei manyta. Niekas man ten neskambina…

lapkričio 14, 2013

Snobas kinui

Individualus ir hyperkūrybiškas žmogus ypatingai dažnai susiduria su savarankiško pasirinkimo problema. Ypač kai kalba pakrypsta apie kūrybos procese gimusio produkto vartojimą. Čia kaip prie ruso: vartoti nori, o nežinai kur gauti. Nežinai ir ar pakankamai kūrybišką produktą suradai (red. šį sakinį galite surepuoti).

Seniai pastebėta, kad krypsta ne tik kalba, ar stuburas, bet ir atspirties taškas nuo kurio daromi pasirinkimai. Ką žiūrėti apskritai, ką žiūrėti kai baigiasi kitaasmeninės rekomendacijos arba jos kelia ad hominem įtarimų. Kurią linkmę pasirinkti kai IMDB geriausia vertinami filmai jau peržiūrėti arba masinis pasirinkimas ir vertinimas nevertinami palankiai.

Tuomet ieškomos analogijos, logikos, pasitikima (remiantis savo skoniu) įvairiomis, vargiai pažįstamų žmonių sudarytomis, rinktinėmis (kurios tą skonį ir formavo). Rinktinių, nors pats pavadinimas žada gan neblogą rezultatą, būna įvairių, tačiau ir joms ne visada pavyksta pasiekti užsibrėžtus tikslus. Puikus pavyzdys yra Lietuvos futbolo rinktinė. Trūksta energijos, trūksta noro laimėti, noro triuškinti varžovus, gero stadiono, fanų, motyvacijos. Tik tiek. Ir jeigu visą rinktinę į pasivaikščiojimą su savimi pasikviestų Rytis Zemkauskas, jų mėgstamiausių filmų sąrašas nustebintų ne vieną ir ne du, ir ne tris, ir ne keturis, ir ne penkis… Pats Zemkauskas savo sąrašą slepia, nors filmus iš jo rodo iki šiol. Ir nors dabar retas kuris įsijungia televizorių ieškodamas gero filmo, bet dažnas kuris paieškos sistemose lemena „snobo kinas sąrašas“ ir mažai ką randa.

Rytis Zemkauskas vs  Daniel Tysdal (aut. Goda Barbora Gutautaitė)

Nuo šiandien rasite šiek tiek daugiau.

Ps. Entuziastingai nusiteikę Lietuvos Respublikos piliečiai gali nesunkiai užpildyti visą sąrašą. Jeigu nežinot kaip – kreipkitės, pasufleruosiu.

Ps2. Tebūna šis sąrašas it įrodymas, kad internete visko yra. O kino skonį ugdykite patys, nes neugdomas vaikas kaip taisyklė užauga fragmentiškas, linkęs į nusikalstamą veiklą ir nieko doro kitiems neduodantis. Būtinai duokite kitiems ką nors doro.

2002-03-14, 22:20 \”Sidro namų taisyklės\”

Trumpai apie filmą :

(The Cider House Rules). JAV drama, 1999 m. Rež.: Lasse Hallstrom. Vaid.: Tobey Maguire, Charlize Theron, Michael Caine Puiki istorija apie našlaitį Homerį, užaugusį našlaičių namuose. Jis buvo našlaičių namų direktoriaus gydytojo Larčo numylėtiniu, kuris visas savo medicinines žinias perdavė Homeriui. Bet vaikinui norėtųsi ištrūkti iš uždarų vaikų namų sienų. Į našlaičių prieglaudą atvyksta Valis ir jo nėščia draugė Kendi, kuriai daktaras Larčas nelegaliai padaro abortą. Homeris nusprendžia išvykti pas juos ir įsidarbinti jų paslaptingoje obuolių fermoje. Prasidėjus karui, namuose lieka tik Homeris ir nuostabioji Kendi…Kokias gyvenimo ir meilės paslaptis sužinos Homeris Sidro namuose? Kokį likimą jam suplanavo gudrusis daktaras Larčas? 2 \”OSKARAI\” – geriausias antraplanis aktorius – Michael Caine, geriausias scenarijus – John Irving.

2002-03-21, 22:20 \”Kas graužia Gilbertą Greipą\”

Trumpai apie filmą :

(What’s Eating Gilbert Grape). JAV drama, 1993 m. Rež.: Lasse Hallstrom. Vaid.: Johnny Depp, Leonardo DiCaprio, Juliette Lewis Džilbertas Greipas gyvena Endoroje – mieste, kur nieko nevyksta. Jis dirba maisto prekių parduotuvėje ir prižiūri protiškai atsilikusį brolį. Iki šiol jo gyvenimas tekėjo įprasta vaga. Tačiau vieną dieną į miestelį užsuka Beki. Džilbertas įsimyli merginą. Akimirka, jam atrodo, kad jo gyvenimas pasikeis, bet vėliau supranta, kad jis visai neturi laiko asmeniniam gyvenimui… Filmas nominuotas Oskarui, Auksiniam gaubliui

2002-03-28, 22:20 \”Šlovė\”

Trumpai apie filmą :

Skaityti toliau

rugsėjo 23, 2013

Lietus neišgąsdino šio įrašo autoriaus

Kai kurie dalykai, detalės, frazės, dainos, taip gudriai užskvotina gabalėlį smegenų, kad nepageidaujamą gyventoją prisimeni tada, kai jis pats apie save primena. “Lietus Lietuvoj, lietuuuus Lietuvoj” niūniavau šį rytą duše ir puft (kopiraitas Lavrinovič) lietus tikrai Lietuvoj! Neveltui Lietuvos Parameteorologijos tarnyba šarvuoto raitelio ietį pakeitė skėčiu – ruduo šlapiais batų priekiais ir aplyta kaire ranka (nes dešinė neša skėtį) tvirtu žingsniu žengė į kiemą. Belieka tik nustoti gailėti taip netikėtai pasibaigusios vasaros ir neišsigąsti lietaus, kurio, kol kas, neišsigąsti sugebėjo tik Lietuvos futbolininkai:

 

Visi kiti, dažniausia, lietaus išsigąsta. Kaip antai: Skaityti toliau

rugsėjo 16, 2013

Kaimyno komunisto santykis su politika ir religija

Vienas vaisingiausių minčių produkavimo procesų yra žolės pjovimas. Nebent tai yra tavo profesija, iš kurios valgai (skystą) duoną, tuomet pirmasis teiginys iškart tampa stipriai abejotinu. Bet kokiu atveju tai ne mano profesija, tad gimtinėje aplankius namus, kur plyti devynios marios žolinių augalų (daugiausia dobilų, tad jokių misinterpretacijų, jaunasis narkolegalizuotojau), kuriuos kartas nuo karto tenka (pa)pjauti. Tai mažiausia pustrečios valandos meditacijos ir besikartojančių fizinių veiksmų popuri.

Kiekvienas bent tris kart per metus pjaunantis žolę dvikojis individas žino, kad geriausia pjauti mažėjančio kvadrato principu (beveik taip pat, kaip atrodo TSPMI logotipas/ meandra). Tokios taktikos pasirinkimo proga į ausis pasikroviau vieną TSPMI profesoriaus audio-paskaitą ir ieškodamas atsakymo kaip prieiti prie neprieinamo krūmo gilinausi į religijos bei politikos santykį. Įveikdamas metrą po metro ir perkrimtęs žodį po žodžio supratau koks laimingas XXI a. pilietis esu, mat būtų kiti laikai, kaip sakė vienas draugas, ramiai gyventi nuomodamas būstą iš protestantų, o tarnybą eidamas pas jėzuitus tikrai negalėčiau…

Galiausia paskaita ėjo į pabaigą, pjaunamos žolės plotai – ne. Pasibaigus paskaitai (per lengvą prievartą) teko klausytis kuklaus telefono grojaraščio, tarp dainų buvo ir iš proto varanti žadintuvo melodija bei netikėtas Sattos guilty pleasure atradimas.

Įdomus sutapimas, pastaroji daina užgrojo žengiant iš po obels ir išnyrant fasadinėje kiemo pusėje, kur pašto dėžutės turinį tikrino kaimynas.  Apvalutį žilą dėdę dėl jo priešpensiniu laikotarpiu eitos tarnybos iki šiol visi vadina komunistu.  Gal dėl to, o gal dėl to fakto, kad į bendruomenę jis įsijungė vienas paskutinių, vietiniai su komunistu bendrauja labai mažai. Beveik tiek pat, kiek su prieš tai buvusiais namo šeimininkais – staiga pralobusiais dešimto dešimtmečio pradžios Lietuvos naujaisiais biznesmenais/menedžeriais. Iš tų laikų pamenu tik daug prabangių mašinų, pusnuogių merginų,  vaikišką gandą apie baseiną rūsyje (kuriame, anot amžininkų, įsigijęs namą, komunistas pradėjo laikyti pjuvenas), amžinus vakarėlius su būtent tokia muzika kokia sklido iš mano ausinuko.

Keista nostalgija, tokia ne iki galo tikra, nes vaikystėje viskas tiek pat tikra kiek leidi sau prisigalvoti. O prisigalvoti sau leidi.

rugsėjo 11, 2013

Nelaimingą atsitikimą vainikavo laimingas sutapimas

Aną dieną (nors beveik visus tokio tipo įrašus pradedu laiką nusakančiu terminu “šiandien”, tačiau dienos šviesą įrašas išvysta begėdiškai nustumdamas minėtąjį “šiandien” į vakar, užvakar, užužvakar ar kitą užmarštį, kol galų gale laiką nusako nekonkretybės karalaitė “ana diena”) mane netikėtai pasiekė pagalbos šauksmas/prašymas, o gal net šioks toks paliepimas. Trumpai tariant sugedo automobilis, kurį aš, išgirdęs pagalbos šauksmą/prašymą/paliepimą, puoliau gelbėti. Gal ne tai kad herojiškai puoliau…hm…

Viskas buvo maždaug taip: skambutis buvo ramus, o kviečiantysis užtikrintai žinojo, kad atvyksiu, kad net ir labai nenorėdamas ir visaip vangiai judėdamas nuslinkau iki automobilio tam, kad bandyčiau išgelbėti kitą. Vydkamas susivokiau (ką ten vykdamas, iškart išgirdęs pagalbos prašymą telefone),  kad geriausia ką galiu padaryti atvykęs į įvykio vietą (su visomis savo automechanikos žiniomis) tai užgesti ir nebeužsivesti lygiai taip pat, kaip ir šauksmininkų automobilis…va.

asociatyvinė nuotrauka

asociatyvinė nuotrauka, nes nuotraukoje daug automobilių

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 26 pasekėjų